Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Vinsas Janušonis

Nov/10

25

Apie sprendimų priėmimo kultūrą

Lapkričio 26 dieną įvyks Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus inicijuojamas forumas, kuriame bus diskutuojama apie Klaipėdos ligoninių ateitį. Apie Klaipėdos situaciją viešojoje erdvėje buvo daug informacijos.

Plačiai aptarinėta tiek Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija (sujungti Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Klaipėdos ligoninę), tiek Klaipėdos savivaldybės pozicija (prijungti Klaipėdos ligoninę prie Klaipėdos universitetinės ligoninės). Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas viešojoje erdvėje net pradėjo diskutuoti apie galimas kandidatūras į naujojo junginio vadovus, teigdamas, kad už uždarų durų Klaipėdos savivaldybė sutiktų su ministerijos planais, jei būtų sutarta dėl vadovo kandidatūros (prof. V. Janušonis). Nors nei ministerija, nei A. Matulas atvirai neįvardija, tačiau jie savo kandidatą, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytoją Joną Sąlygą,  į šio galimo junginio vietą taip pat turi.

Klaipėdos situacija nėra išimtinė. Panašūs procesai, tik mums nematomi ir nežinomi, vyko ir vyksta kituose Lietuvos medicinos bastionuose.

Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas. Vyksta atskirų grupuočių, įtakingų asmenų ar kelių įtakingų grupių kova. Kam reikalinga ta kova? Ta kova yra reikalinga tik tiems, kurie kovoja. O visi kiti yra paklusnūs šios kovos stebėtojai. Tiesa, kai kuriais  atvejais jie taip pat įtraukiami į šią kovą ir yra priversti rinktis vieną arba kitą pusę. Kito pasirinkimo ar kitos alternatyvos dabartinėje situacijoje jiems nėra. Tie kiti – tai pacientai, slaugytojos, eiliniai gydytojai ir visa kita visuomenė.

Saugodami ir puoselėdami savo asmeninius interesus, šie „kovotojai” stumia mus visus į kovą, kurios mums kariauti nereikia. Todėl mums yra būtina suvokti, kaip tai atsitinka tam, kad mes galėtume rinktis ne kelių asmenų ar grupuočių asmenininius ar grupinius interesus, bet visuomeninį ir bendruomeninį interesą.

„Kovotojų” veikimo mechanizmas yra paprastas. Įvyksta užstalės, kabinetinis ar koridorinis susitarimas, kurio metu keli įtakingi ir svarbūs asmenys priima sprendimą, ko reikia avių bandai. Pasidalija postus, vėliau tai įvelkama į koncepciją ir parduodama „liaudžiai”. Naujoji grupuotė, kuriai atrodo, kad ji įgavo daugiau jėgos, „stumia“ naują projektą, o  senosios  jėgos priešinasi. Turime tokį rezultatą, koks šiuo metu yra Klaipėdoje – aklavietę. Suomijos edukologijos profesorius P. Izadi tokią visuomenėje susiklosčiusią situaciją vadina valios paralyžiumi. Tai yra tokia situacija, kai dėl vyraujančių materialinių, grupinių ir asmeninių interesų yra užmirštamas visuomeninis interesas, ir dėl atsiradusios atskirų grupių priešpriešos valstybinės institucijos tampa bejėgės priimti sprendimą, kuris labiausiai atspindėtų visuomenės interesą.

Nejaugi nėra būdo, kaip išsaugoti visuomeninį interesą, kurį įgyvendinus visiems būtų geriau?

Toks vaistas nuo užstalės sprendimų yra sprendimų priėmimo kultūra. Sprendimų priėmimo kultūra, o tiksliau – gebėjimas gerai išdiskutuoti problemą, įsigilinti į įvairius niuansus bei visas proceso sudedamąsias dalis, išklausyti visas suinteresuotas puses lemia būsimo sprendimo įgyvendinimo sėkmę bei to sprendimo rezultatus.

Jei vyksta tinkama atvira diskusija, labai dažnai atsiranda nemažas skirtumas tarp to, kas buvo siūloma diskusijos pradžioje arba atsiranda kitų, anksčiau nepasiūlytų įgyvendinimo būdų. Taip visos sistemos grandys pasijunta proceso dalyviais, ir kai yra priimamas sprendimas, jie supranta – tai buvo visų bendras, o ne kurios nors vienos šalies (grupės žmonių, ministerijos, atskirų asmenų) sprendimas.

Vienas iš tokių būdų – viešas forumas. Klaipėdoje įvyksiantis forumas bus vienas iš pirmųjų tokių renginių. Nuo jo sėkmės ir eigos gali priklausyti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies pacientų bei medikų bendruomenės likimas.

Forumo idėjos gimimas ir laikotarpis iki jos įgyvendinimo atspindi sudėtingą, kliūčių kupiną kelią, kuriuo kartais turi prasibrauti naujos mintys ir idėjos. Tarkime, Danijoje ir Šveicarijoje atviri forumai ir diskusijos yra savaime suprantamas ir dažnas reiškinys, jie rengiami siekiant aptarti įvairius gyvenimo klausimus, rasti priimtinus sprendimus.

2009 metų lapkritį šių eilučių autorius Vilniuje surengė sveikatos apsaugos modelio „Vertybėmis pagrįsta reforma” pristatymą. Tarp dalyvių buvo Prezidentės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Aira Mečėjienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Vitalija Kliukienė, Vilniaus ir Kauno universitetų klinikų dėstytojai,  medicinos draugijų atstovai, gydytojai, išeivijos organizacijų atstovai,  jaunieji gydytojai, studentai.

Po pristatymo vyko ilga ir produktyvi diskusija, kurios metu tapo akivaizdu, kad yra daugybė skirtingų nuomonių ir pozicijų dėl tuometinio ministro A. Čapliko pasiūlyto reformos modelio. Tačiau visos skirtingos pusės nė karto nebuvo susitikusios atvirai, skaidriai ir viešai diskusijai. Šio susitikimo metu buvo nutarta siūlyti Prezidentūrai inicijuoti tokį forumą. Tačiau ministerijai intensyviai „stumiant“ reformą, neliko laiko ir erdvės tokiai idėjai įgyvendinti.

2010 metų vasario 5 dieną „Vertybėmis pagrįsta reforma” buvo pristatyta Prezidentūroje bei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Tuo metu Klaipėdos situacija jau buvo pasiekusi pradinę valios paralyžiaus fazę. Šių  diskusijų metu vėl gimė mintis organizuoti viešą forumą, šį sykį dėl Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos ateities.

Seimo Pirmininkė I.Degutienė pasiūlė surengti pasitarimą Klaipėdoje, kuriame dalyvautų SAM, savivaldybės, Klaipėdos universiteto, ligoninių atstovai, politikai, ir vietos lygmenyje priimti rezoliuciją, kuri galėtų tapti teisiniu pagrindu keisti reformos nuostatą, įkuriant universiteto ligoninę Klaipėdoje.

Šią iniciatyvą įgyvendinti ėmėsi parlamentarai Agnė Bilotaitė, Pranas Žeimys ir Evaldas Jurkevičius. Vasario 20 dieną jie kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į Klaipėdos miesto savivaldybę su pasiūlymu organizuoti forumą. Tačiau nei ministerija, nei Klaipėdos miesto savivaldybė jokių konkrečių veiksmų tada nesiėmė.

Gegužės mėnesį įvyko Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas  neperduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjo teisių ministerijai. Klaipėdos miesto savivaldybė pasiūlė Klaipėdos jūrininkų ligoninę prijungti prie KUL, o Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) steigėjo teises perduoti savivaldybei. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija  nesutiko su tokia pozicija ir apskrities viršininko pasiūlymu Klaipėdos apskrities ligoninės steigėjo teisės buvo perduotos ministerijai. Vėliau ši ligoninė pavadinta Respublikinės Klaipėdos ligoninės vardu.

Taip situacija Klaipėdoje pasiekė galutinę valios paralyžiaus fazę – absoliutų paralyžių.

2010 metų spalio 5 dieną atviru laišku kreipiausi į Klaipėdos miesto merą R. Taraškevičių ir siūliau surengti atvirą forumą dėl Klaipėdos ligoninių ateities.

Klaipėdos meras pritarė šiai iniciatyvai ir lapkričio 26 dieną įvyks atviras forumas dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Lietuvos visuomeninėje kultūroje tai naujas ir pozityvus žingsnis, ir reiktų pasveikinti Klaipėdos merą R. Taraškevičių, kuris ėmėsi šio žingsnio.

Šiai iniciatyvai taip pat pritarė ir Sveikatos apsaugos ministerija, šių eilučių autoriui atsiuntusi laišką, kuriame teigiama:  „Norime  informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pritaria Jūsų iniciatyvai surengti viešą forumą. Labai svarbu, kad Jūsų siūlomam Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui pritartų Klaipėdos miesto gyventojai, ligoninių administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama strateginių trečiojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo tikslų, planuoja ir toliau diskutuoti dėl Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo įgyvendinimo, ir tikisi bendromis pastangomis rasti geriausią sprendimą. Manome, kad viešą diskusiją dėl universitetinės ligoninės įkūrimo Klaipėdoje galimybių turėtų inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybė. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mielai dalyvaus tokiame susitikime.“

Klaipėdos savivaldybės inicijuotas forumas atveria naują galimybę mums visiems pakeisti seną „kabinetinę” sprendimų priėmimo kultūrą į naują – atvirą, skaidrią, matomą ir viešą. Ar sugebėsime pasinaudoti šia unikalia galimybe?

***
Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Oct/10

17

Klaipėdos mūšis. Rukopašnij boj – I dalis

“ …neseniai atliktos apklausos rezultatai parodė, jog net 50 proc. baigusiųjų medicinos studijas Kaune, rezidentūros baze norėtų rinktis Klaipėdos ligonines“,- Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. A. Razbadauskas

„Kai KU pasirengs, tuomet ir pradės ruošti rezidentus. Suprantu jų norus. Kol kas tai neįmanoma, nes KU neturi Gydomojo fakulteto. Tai yra esminis dalykas“, – į klausimą, kodėl žlugdoma KU iniciatyva, kuriame dėstytojais dirba praktikuojantys profesoriai, medicinos mokslų daktarai, atsakė sveikatos apsaugos viceministras G. Valiukonis.

„ … nesutinkame su nuomone, kad KU nepasiruošęs teikti tobulinimosi kursus rezidentams. Niekur pasaulyje, juo labiau Europoje, universitetai nėra atsakingi už rezidentų rengimą. Podiplominis mokymas vyksta tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra licencijuojamos šiai veiklai. Tad automatiškai yra ir atsakingos už rezidentų rengimą“

„Kadangi tenka trečią kadenciją dirbti Seimo sveikatos komitete, man labai nemalonu konstatuoti faktą, jog reforma stringa dėl kai kurių vyr. gydytojų ambicijų. Tie postai yra pakankamai gerai apmokami. Vadovai gauna keliskart didesnius atlyginimus negu Seimo nariai. Dėl to, kad uostamiestyje nevyksta ligoninių pertvarka, yra stabdomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos. Pinigai nepasiekia tikslo, kol nėra sujungtos ligoninės.” – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.

” … nesirenkame, darome tai, ką privalome daryti. Dėl reformos eigos Seimas ir Vyriausybė nuspręs, kaip yra geriau.” – Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romualdas Sakalauskas.

„Kalbama, kad Klaipėdoje reikia įsteigti stiprų centrą, kuris teiktų universitetinio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau toks centras yra – Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) teikia praktiškai visas paslaugas, išskyrus organų transplantacijos (jas teikia KMUK ir VULSK) ir kardiochirurgijos (jas teikia Klaipėdos, buvusi Jūrininkų ligoninė).“ – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis

„Apjungus ligonines vyr. gydytojo pareigoms eiti būtų skelbiamas konkursas. Vadovai baiminasi, kad atsiras jaunų ir moderniai dirbančių konkurentų, galinčių užimti jų vietą. Rinkimuose galės dalyvauti visa Lietuva“

„Sveikatos priežiūros reformos, gerai suplanuotos, pagrįstos mokslu ir vadyba, gerai išdiskutuotos medikų ir visuomenės, aptartos ir sutartos, vykdomos visose šalyse. Jų pagrindinis tikslas – gerinti sveikatos priežiūrą žmonėms.“

„Kadangi vienus vyr. gydytojus palaiko vieni politikai, kitus – priešingos politinės jėgos, nereikia tikėtis, kad šiemet kažkas išsispręs. Vilties suteikia kitąmet vasario mėnesį vyksiantys Savivaldos rinkimai, kuomet keisis Klaipėdos miesto taryba.“

„Todėl vietoj argumentų, šiuo metu dominuoja emocijos. Kad reforma vyktų sklandžiai, turi būti juridiškai sureguliuotas ligoninių jungimas. Negalima statyti namo, nepadėjus pamatų. Tas mechaninis ligoninių jungimas ir vieno ar kito vadovo pakeitimas nieko gero neduos.“ – Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

” …  manau, kad iš tikro bendra, asocijuota Klaipėdos ligoninių veikla (ne fizinis sujungimas) yra sveikintina ir ji gali vykti po Klaipėdos universiteto vėliava. Tam reikia tik visų suinteresuotų pusių, geranoriškumo, loginio mąstymo ir noro padėti žmonėms, ypač sergantiems.”

******

Parengta pagal “Lietuvos sveikatoje” skelbtą žurnalistės Jūratės Mazajevos straipsnį “Karas dėl uostamiesčio ligoninių tęsiasi“.

Audrius Šimaitis: nuožirdžiai dėkoju “Lietuvos sveikatos” redakcijai už leidimą naudotis medžiaga.

PrintFriendly

· · · · · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me