Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Jun/10

10

Teikime pasiūlymus ir idėjas dėl sveikatos apsaugos

Viena iš mano pažįstamų internete užrodė labai įdomią internetinę svetainę  ManoTaip.lt

Labai įdomi idėja. Čia galima išsakyti savo mintis ir pasiūlymus. Pavartęs ‘kontaktų’ skyrelį, supratau, kad tai yra Lietuvos liberalų sąjūdžio idėja.

Mane sudomino sveikatos apsaugos pasiūlymai.

Nors  šis puslapis jau egzituoja jau keli mėnesiai, komentarų labai mažai.

Mes visi dejuojame, nepatenkinti egzistuojančia sveikatos apsauga. O kaip mes ją pakeisime, jei neišsakysime savo pasiūlymų atvirai?

Žemiau pateikiu tame puslapyje išsakytus pasiūlymus bei savo komentarus apie šiuos pasiūlymus.

Paveiksliukas iš     http://dryicons.com

*********

Privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms leisime ne darbo metu naudotis savivaldybės sveikatos įstaigų įranga.

Skatinsime aktyvų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėjomis dažnai yra rajonų savivaldybės, bendradarbiavimą su privačiomis tokio pobūdžio įstaigomis, tam, kad pagerintume pacientų gydymo kokybę bei dar labiau suvienodintume konkurencijos sąlygas valstybinėse ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Siūlysime atlikti išsamią valstybinių gydymo įstaigų turimos diagnostinės bei medicininių tyrimų infrastruktūros analizę, siekdami nustatyti turimos įrangos bei kitų materialiųjų resursų naudojimo efektyvumo rodiklius. Tuomet, remdamiesi šalyje galiojančiais teisės aktais, siūlysime privačioms gydymo įstaigoms rinkos kainomis nuomotis nepakankamai efektyviai naudojamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų diagnostinę ir tyrimų įrangą bei kitą infrastruktūrą.


  1. Pati mintis  yra nebloga ir įdomi. Tačiau trūksta konkretumo. Kokiu būdu bus nustatinėjamas efektyvumas? Kad Lietuvos sveikatos sistema yra neefektyvi, apie tai jau seniai kalba visi ekspertai. Iki šiol lietuviškų darbų šia tema praktiškai nebuvo. Pirmasis rimtas darbas – tai Neringos Jasaitytės magistrinis darbas, parodęs, kad su turimais resursais būtų galima 40 proc. pagerinti efektyvumą.
  2. Esminis klausimas šiuo atveju – ar privačioms įstaigoms bus galima dirbti valstybinio darbo metu? Jei taip – tai tuomet labai išsitrina riba tarp valstybinės ir privačios medicinos. Gali būti šių dviejų skirtingų sektorių akivaizdus interesų konfliktas. Net jei ir valstybinė įmonė savo darbo organizuoja neefektyviai, tiesiog reiktų organizuoti efektyviai ir gerinti produktyvumą.
  3. Siūlau, kad privačiam sektoriui būtų leista nuomuoti aparatūrą ne valstybinio darbo metu. Tarkime įvesti valstybinio darbo sąvoką – laikas nuo 9 ryto iki 17 valandos darbo dienomis. Visu kitu laiku gali darbuotis privatininkai. Tuomet viskas labai aišku ir konkretu.
  4. Labai svarbu skaidrus  punkto  Nr. 3 įgyvendindinimas. Kad neatsitiktų taip, jog konkursus laimi tos pačios gydymo įstaigos įsteigta vyr. gydytojo įmonė. Apskritai vyr. gydytojams Lietuvoje turėtų būti uždrausta būti privačių medicinos įmonių savininkais arba akcininkais. Šiuo metu Lietuvoje tokia praktika yra gana paplitusi. Tai akivaizdus privačių ir vakstybinių interesų konfliktas.Telieka tik stebėtis, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nesiėmė jokių priemonių šiai problemai spręsti.
  5. Nebūtinai tai turi būti privačios įstaigos. Tokias paslaugas galėtų teikti patys gydytojai, tiesiog įregistravę  savo privačią veiklą.  Tokiu būdu pacientai turėtų civilizuotą galimybę oriai ir oficialiai susimokėti už be eilės ir greitai atliktą procedūrą, gydytojai mokės mokesčius.  Vienas iš svarbiausių niuansų, apie kuriuos niekas nekalba – tai, kad galimybę papildomai turės užsidirbti ir slaugytojos ir kitas pagalbinis personalas.  Dabar, kai mokama gydytojui į kišenę,  naudą gauna tik gydytojas. Tokiu būdu gydytojai žengtų svarbų žingsnį gilesnio bendruomeniškumo principo suvokimo  ir jo įgyvendinimo linkme.
  6. Kad tiek 3-ias, tiek 4-as punktas  efektyviai veiktų,   reikalingas skaidrus ir atviras bei pastoviai audituojamas laukimo eilių organizavimas.  Tą turėtų daryti sveikatos apsaugos vadybininkai.  Jei šis proceso dalis nebus tinkamai užtikrinta, bet kokios pastangos skatinti efektyvų privataus ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimą žlugs.  Iš ekonominės pusės  papildomi mokėjimai yra tiesiog nelegali gydytojų privati praktika valstybinio darbo metu. Nebandant  to išgydendinti , lygiagrečiai siūlant gydytojams alternatyvas, apie tolimesnį progresą kalbėti bus sunku. Ne tik  dėl šių pasiūlumų, bet ir dėl  sveikatos apsaugos sistemos Lietuvoje apskritai.
Įvesime kadencijas konkurso tvarka renkamiems sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Siūlysime visų lygių gydymo įstaigų vadovus rinkti viešojo konkurso būdu terminuotam laikotarpiui. Vienos kadencijos trukmė neturėtų būti ilgesnė kaip 4 metai, o kadencijų skaičius turėtų būti ne daugiau dvi kadencijos iš eilės. Įgyvendinus šiuos siūlymus savivaldos lygmeniu, padidėtų tiek gydymo įstaigų tarpusavio konkurencija, tiek konkurencija pačių gydymo įstaigų viduje.Taip pat savivaldybių tarybos galėtų inicijuoti nacionalines konkursines taisykles gydymo įstaigų vadovams. Pagrindą siūlymo įgyvendinimui  sudaro tai, jog dauguma šalies gydymo įstaigos yra viešosios įstaigos, o jų steigėjos dažniausiai yra to miesto ar rajono savivaldybėsTurbūt, kad tai yra vienas iš svarbiausių šiame puslapyje išsakytų pasiūlymų.


1. Turbūt, kad tai yra vienas iš svarbiausių šiame puslapyje išsakytų pasiūlymų. 

2. Švedai 2002 metai apie vyr. gydytojus rašė: “Būtina pakeisti bendras vadybos sistemas. Apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose metu mes daugeliu aspektų susidūrėme su senamadiško vadovavimo stiliaus suvokimu. Santykiuose su darbuotojais bei kolegomis vadovai dažniau demonstravo pasenusį “boso”, o ne modernesnį “lyderio/trenerio” vadovavimo stilių.

3. Pasaulinio banko ekspertai savo 2009 metų ataskaitoje apie Lietuvos sveikatos apsaugos vadybą teigė, kad ji yra neprofesionali. Taip pat jie rašė “Daugelis sveikatos priežiūros pareigūnų taip pat įsitikinę, kad būtina stiprinti ligoninių vadybos gebėjimus ir profesionalumą“ .

4. Vyr. gydytojai kaip socialinė grupė, pasinaudodama valstybinių institucijų silpnumu bei savo perdėta įtaka, Lietuvoje sugebėjo prastumti vieną iš unikaliausių  sistemos perliukų: pagal įstatymus vyr. gydytojų pensijinis amžius yra neribojamas. Kai pieš kelis metus tas įstatymas buvo patvirtintas,  spaudos apžvalginkai šį įstatymą vadino” popiežine indulgencija.” Šis fenomenas turbūt yra unikalus  ne tik Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, bet  ir visame pasaulyje (na, gal išskyrus tik Šiaurės Koreją). Siūlyčiau, kad šio įstatymo panaikinimas būtų visų  partijų sveikatos programų dalimi. Tai yra labai svarbu visai Lietuvos sveikatos sistemos pažangai, nes tokio pobūdžio įstatymai yra vienas iš pagrindinių progreso  trukdžių.

5. Apie tokia perdeta vyr. gydytojų rolę rašė ir Pasaulinis bankas: “Ligoninės (kaip spaudimą daranti grupė) daro (per) didelę įtaką sveikatos priežiūros sistemos plėtros krypčiai ir valdymui vietos ir respublikiniu lygiu esant tokioms aplinkybėms, labai sunku siekti reformų ir net ekonomiškai naudingai valdyti investicijas į brangias technologijas.“

6. Šis klausimas ypač aktualus turint omenyje dabartinę Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomą reformą. Nekeičiant vadybos ir vadovavimo principų, po šios  reformos vyr. gydytojų skaičius sumažės.  Korupcine prasme sistema taps dar labiau pažeidžiama.

Geriausia išsivysčiusių užsienio valstybių patirtis rodo, jog sveikatos priežiūros įstaigų reitingavimas didina gydymo įstaigų konkurencingumą, taip pagerindamas šių įstaigų teikiamų paslaugų kokybę.
Sveikatos priežiūros įstaigų reitingavimas reikšmingas dėl to, jog leidžia pacientams, remiantis objektyviais kriterijais, patiems nuspręsti, kokią sveikatos priežiūros įstaigą pasirinkti.
Reitinguojamos bus tik to paties profilio sveikatos priežiūros įstaigos: pavyzdžiui, Respublikinės svarbos ligoninė negalės būti lyginama su ligonine atokiame Lietuvos rajone.
Toks reitingavimas vers pasitempti reitingo apačioje atsidūrusias šalies gydymo įstaigas.

Siūlomos dvejopos pradinio gydymo įstaigų reitingo kriterijų grupės – kokybiniai kriterijai ir pacientų atsiliepimų vertinimai.
Pradinį kokybinių kriterijų sąrašą sudarys svarbių susirgimų, tokių kaip širdies smūgio, įvairių traumų, plaučių uždegimo, apsinuodijimo ir kt. gydymo eiga, taikomos gydymo priemonės, operatyvumas ir t.t.
Pradinį pacientų atsiliepimų sąrašą sudarys tokie klausimai:

  • Kaip dažnai su jumis kalbėjosi medicinos sesuo, gydantis gydytojas?
  • Kaip greitai sulaukėte pagalbos?
  • Ar buvote informuoti apie jums skiriamus vaistus ir taikomą gydymą?
  • Ar buvo informuoti, kaip gydytis parvykus į namus?
  • Ar jus tenkino ligoninės aplinka – priimamasis, palatos, tualetai, procedūrų kambariai ir kt.?
  • Ar rekomenduotumėte šią gydymo įstaigą savo šeimos nariams? Kodėl?

Kokį balą dešimtbalėje skalėje suteiktumėte šiai gydymo įstaigai?


Iš tiesų pati mintis yra labai gera. Tačiau anglai sako: blogis slypi detalėse. Kaip tai bus įgyvendinama?  Kaip skaidriai tai bus įgyvendinta? Kas įgyvendins? Ir kaip, tie , kurie įgyvendins, sugebės  atsispirti bet kokiam išoriniam spaudimui?

  1. Šis punktas apskritai iškelia kitą itin skaudžią ir opią problemą – kokybės kontrolę ir kokybės auditą.  Tokia sistema Lietuvoje egzistuoja tik ant popieriaus.  Pasaulio banko ekspertai rašė: „Kokybės valdymas ir kontrolė yra silpna… agentūra veikia jau 10 metų, bet teisinė bazė arba procesai iki šiol nesukurti …informacija teikiama fragmentiškai ir netiksliai  …nėra aišku, ar šių auditų mastas ir dažnumas tikrai padeda kurti kokybės užtikrinimo kultūrą sistemoje… nėra sukurta sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sistemos…“
  2. Esminis žodis „kultūra“. Tai yra tokios atsmosferos sukūrimas,  kurioje nėra bijoma kalbėti apie  klaidas ir netikslumus,  nėra bijoma atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti. Tik tokia atmosfera gali padėti sukurti sistemą, kurioje klaidų bus padaroma mažiau. Vienas  iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių  šių procesų rezultatą yra išvengiamų mirčių rodiklis. Tai yra tokių mirčių, kurios įvyko dėl medikų ir dėl sistemos klaidų.  Lietuva tokio skaičiaus pateikti negali – šis faktas yra savaiminis liudijimas, kad sistemoje yra  netvarka.
Pas gydytoją internetu bus galima užsiregistruoti kiekvienoje Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Visoje Lietuvoje pacientai galės užsiregistruoti pas gydytoją internetu. Taipogi bus sudaryta galimybė internetu pasikonsultuoti su gydytoju – galbūt vizitas sveikatos priežiūros įstaigoje nėra būtinas.Elektroniniai duomenų mainai tarp skirtingų šalies sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų išspręs problemą, su kuria vis dar susiduria dalis pacientų, kai vienoje gydymo įstaigoje atlikti diagnostiniai tyrimai kitoje įstaigoje nėra pripažįstami. Be to, tokiu būdu bus užtikrinamas kokybiškesnis gydymas tų pacientų, kurie turi būti gydomi skirtingose šalies gydymo įstaigose.
Elektroninės pacientų kortelės bus lengvai prieinamos ir patiems pacientams, norintiems turėti kuo išsamesnę informaciją apie savo sveikatos būklę.


  1. Idėja skamba gerai, bet visi gerai žinome, kuo baigėsi pradinės pastangos įdiegti elektroninę sistemą. Ji nebuvo įdiegta, išvaistyta apie  20 mnl litų. Ir kaltų nerasta.
  2. Kol kas Lietuvoje vyrauja mąstymas, kad įvedus tokią sistemą darbo sumažės. Anaiptol, darbo ir tos sistemos valdymo gerokai padaugėja. Tam reikia turėti ir papildomu resursų ir turėtų būti keičiamas gydytojų darbo organizavimas iš esmės. Prie krūvos popierių, kuriuos darbe pildo gydytojas, pridėjus kompjuterines sistemas,  darbo tik padaugės. Dauguma gydytojų tokių sistemų purtysis. Jos neveiks. Tai yra viena iš prežasčių, kodėl jos ir nebuvo   įdiegtos iki šiol. Kol kas vyrauja per daug supaprastintas šio proceso suvokimas. Kol toks suvokimas bus, jokios elektroninės sistemos neveiks.
PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

· ·

Comments are closed.

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me