Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Gyvavimo laikas

Gyvavimo laikas

Šiais laikais apie valdymą ir vadybą parašyta tonos knygų, ruošiami vadybininkai universitetuose, bet iki šiol (bent jau man ) nėra tekę matyti glaustos vadybos abėcėlės, kuri leistų greitai suprasti šios srities pagrindus. Tuo tarpu valdymo reikšmė darosi vis aktualesnė.

Vaikas pradeda mokytis skaityti nuo abėcėlės, po to jungia skiemenis, skaito žodžius, toliau sakinius, o galiausiai gal tampa plunksnos meistru. Muzikantas paprastai pradeda mokytis skambinti nuo gamos, akordų ir t.t.

Su valdymu reiktų susipažinti nuo pagrindinių, bazinių dalykų. Šių pagrindinių bazinių dalykų neišmanymas trukdo susikalbėti, rasti bendrus sprendimus ir galiausiai judėti į priekį. Pabandykime viską sudėlioti nuosekliai.

Pirma tema pasirinktas gyvavimo laikas. Jeigu gyvenimo tempai nebūtų pagreitėję, o pokyčiai nesektų vienas paskui kitą, tai ir toliau sau galėtume rankioti šakneles, medžioti ir gyventi urvuose.

Didelis gyvenimo tempas ir jo kintamumas iškelia reikalavimus požiūriui į šiuolaikinį valdymą. Žvelgdami į istoriją galime matyti, kad tam tikros kultūros, religijos, valstybės, imperijos, tautos, kalbos, daiktai, papročiai ir daugelis kitų dalykų gyvavo tam tikru metu ir tam tikrą laiko tarpą, kol išnyko ar palaipsniui pasikeitė.

Šiuolaikinėje vadyboje mes taip pat kalbame apie prekės (paslaugos) gyvavimo laiką ar trukmę lygiai kaip ir apie organizacijos gyvavimo trukmę. Valstybės ir tos yra pastoviame kitime.

Į tai yra atkreipęs dėmesį ne vienas tyrėjas ir ne kartą bandyta paaiškinti sistemiškai. Iš esmės visi tie paaiškinimai atsispindi vienoje kreivėje, kur išskiriami keli pagrindiniai etapai.

Viskas turi pradžią, augimą, brandą ir saulėlydį arba pabaigą. Pagal šią logiką viskas turėtų prasidėti ir baigtis. Tokie yra ir gamtos ciklai, bet tie ciklai kartojasi ir tuo pačiu yra užtikrinamas tęstinumas, atsinaujiminas ir gebėjimas prisitaikyti.

Taigi ir visuomenėje vykstantys procesai gali savyje turėti gebėjimą atsinaujinti, prisitaikyti ir taip prailginti savo gyvavimo laiką ar pakisti taip, kad galėtų išlikti.

Russellas Ackoffas nustatė keturis organizacijos raidos etapus.

ORGANIZACIJOS VYSTYMOSI ETAPAI

Išgyvenimas Gyvybingumas Augimas Vystymasis
Tik ką susikūrusi organizacija turi gauti paramą iš išorės, nes ji dar nėra pakankamai stipri, kad galėtų savarankiškai egzistuoti. Nuostoliai viršija pajamas. Organizacija tik pradeda kilti, ji dar “nežinoma”. Aiškiai pasiekia ribą, kai daugiau reiškia daugiau.. Organizacija turi išmokti padaryti daugiau, turėdama mažiau. Ji jau negali daugiau plėstis, bent jau smarkiai, siūlydama savo tradicinę produkciją, paslaugas ir išlaikydama esamą organizacijos struktūrą
PrintFriendly

Comments are closed.

Theme Design by devolux.nh2.me