http://dryicons.com/

Prieš kelias savaites po svetainėje “lrytas.lt” skelbto straipsnio  apie tai, kad pasaulio čempionui nepavyko patekti į valstybės finansuojamą vietą,  Facebook’e vyko karštos diskusijos.

Šiame straipsnyje buvo teigiama, kad Lietuvoje “specialistų poreikius lemia abiturientų norai ir programų populiarumas, o  ne valstybės prioritetai”.

Nomeda Repšytė O abiturientų norus savo ruožtu formuoja žiniasklaida, kurios veikimo mechanizmų jaunimas nemokomas perprasti. Metai iki abitūros retas kuris žino, kuo bus, kai užaugs.

Audrius Šimaitis Čia jau turbūt yra viso švietimo ir netgi pačių tėvų sugebėjimo nukreipti savo vaikus bei auklėti jas kaip asmenybes problema.

Nomeda Repšytė Vaikus dabar auklėja ekranas.

Audrius Šimaitis O šiuolaikinis ekranas faktiškai yra altoriaus pakaitalas.

Nomeda Repšytė Gal greičiau totalitarizmo atmaina?

Audrius Šimaitis Gal greičiau tai yra totalitarizmo pakaitalas. O psichologiniame lygmenyje – tai turbūt emocinio intelekto (EQ) deficitas, užpildomas televizine informacija. Lietuvoje vis akcentuojamas IQ, kuris geriausiu atveju lemia tik 20 proc sėkmės. Visai užmirštama (tiesiog gal net nežinoma), kad likusią sėkmę lemia EQ.

Nomeda Repšytė Ekranas šiuo atveju yra ne tik televizinis, bet ir kompiuterinis. Vakaruose apie “the society of spectacle” pradėta rašyt dar iki 1970. Dabar ir Lietuvoje tas vyksta. t.y. “Ką darytum su blondine? – Pasisiųsčiau”

Giedrė Paunksnienė ar tai nepanašu į rinkos dėsnį: yra paklausa atsiras ir pasiūla?

Nomeda Repšytė Taip, jei mus tenkina visiška dehumanizacija ir žmogaus komodifikacija.

Giedrė Paunksnienė rinkoj būna ir atvirkščiai: iš pradžių pasiūla, o paskui ir paklausa

Nomeda Repšytė Šiais laikais dažniausiai pasiūla ir eina prieš paklausą. Bet kai matai, kas ir kaip jauno žmogaus “kuo būsiu, kai užaugsiu” formuoja, viską palikt rinkai darosi tiesiog per žiaurus eksperimentas su žmogum, t.y. mumis pačiais.

Aušra Pumprickienė bet tai kokia tai nesąmonė… viską lemia mokykliniai pažymiai. o paskui laužomi žmonių likimai

Giedrė Paunksnienė Na, pasakysiu kaip mokytojos dukra: pažymiai yra svarbu, jie įvertina, kaip, lyginant su kitais mokiniais, konkretus mokinys įsisavino žinias, idealiu atveju pagal jo galimybes. O kaip mama galvoju: kaip galiu padėti savo vaikui, kad likimai nebūtų sulaužyti? Tik ar jis teisingas, sužinosiu greičiausiai per vėlai, kad kažką galėčiau pakeisti. Taikli pastaba, Aušra!

Laura Buinevičiūtė ką čia filosofuot daug. Juk tikriausiai yra tarnybos (o jei nėra, tai tuoj bus įkurtos), kurios numato, kiek kokių specialistų Lietuvoje reikės ir pagal tai finansuoja atitinkamą skaičių vietų įvairiose mokymo istaigose. Niekas čia nieko nelaužo, nėra kiekvienas iš mūsų toks jau reikšmingas, kad kas nors švaistytų laiką mūsų likimų laužymui ))

Audrius Šimaitis nežinau, kaip kitose srityse, bet medicinoje tai apie tai negirdėjau. Specialistų planavimas būtų labai svarbi sritis. Dabar tai atlieka vienas-du SAM biurokratai – bet panašu, kad į jų paskaičiavimus niekas nelabai kreipia dėmesio. Visi kalba, kad Lietuvoje per daug gydytojų. Bet gal tuomet tarkime reikia jų mažiau ruošti? Jei medikų vietų Lietuvoje ateityje tiek daug nereikės, juk taip mes paruošime potencialius emigrantus. Ir šiaip idealiu atveju specialistų poreikį turėtų planuoti drauge: specialistų draugijos, regionai kartu su SAM ir gal universitetais.

Anžela Slušnienė Dėl specialistų planavimo tai ir tarnybos yra, ir biurokratų pakanka, ir universitetų paraiškos rezidentūrų vietom, tačiau viskas prasideda ne kiek ir kokių reikia specialistų, o kiek turime tam pinigų, o dar migracijos problemos…

Nomeda Repšytė Audriau, medikų (ir gydytojai, ir slauga) nėra per daug, jiems tiesiog teks persikvalifikuoti iš, pvz., pediatrų į geriatrinės medicinos žinovus, nes senatvės slauga yra garantuotai augantis sektorius Europoje. Bet nuo šių metų mes pradėjome kristi į tikrą demografinę duobę, – šiais metais vien pirmokų mažiau 22 tūkst. lyginant su pernai. Emigrantas visada gali nuspręsti grįžti, o negimę savo laiku vaikai niekada neatsiras.

Audrius Šimaitis Sutinku su tuo Anžela, tačiau kiek prie to prisideda ir kiek yra skatinamos specialistų draugijos tame dalyvauti? Kaip tarkime paaiškinti fenomeną, kad Lietuva turi daugiausia gydytojų Europos Sąjungoje, o daugelyje regionų yra įvairiausių specialistų trūkumas? Juk tam lėšų nereikia? Kaip atsitinka, kad beveik visi, kurie atkakliai nori, sugeba pasilikti Santariškėse arba KMUK? Šios ligoninės yra pertekę specialistais, o jų truūksta rajonuose. Nejaugi Lietuva turi tiek daug pinigų, kad gali sau šitą leisti? Specialistų planavimas taip pat turėtų apimti ir naujų vietų paskelbimo tvarką. Dabar yra labai paprastai. Sugalvojo vyr. gydytojas, kad reikia ir viskas. Darbo vieta yra. Jungtinėje Karalystėje tai būtų neįmanoma. Visų pirma mes kaip departamentas turime įrodyti ir parodyti ligoninės administracijai, kad mums naujos darbo vietos reikia. Sekantis žingsnis – įrodyti specialistų draugijai ir universitetui. Darbo aprašymui ir darbo planui ir krūviams jie taip pat turi pritarti. Ir tik tada gali būti skelbiamas konkursas. Beje konkursinėje komisijoje dalybauja 8-9 žmonės ir konkursai vyksta labai rimtai. Kas įdomiausia – ligoninės direktorius tik padeda parašą. Jis nedalyvauja kadrų parinkimo procese. Svariausią žodį dažniausiai turi departamento, į kurį bus darbinamas žmogus, specialistai.

Audrius Šimaitis Gali būti ir taip, kaip tu sakai, Nomeda. Ką aš sakau – tai, kad tai turi būti itin proaktyvus procesas, koja kojon žengiantis su vykstančiais pokyčiais visuomenėje, demografijoje ir pats svarbiausias dalykas – pačioje medicinoje, iškeliant visuomeninį ir valstybinį prioritetą į pirmą vietą. Teoriškai tai skamba gana paprastai, tarsi abėcėlė. Bet kodėl tai yra taip sunku padaryti?

Anžela Slušnienė Audriau, labai gražiai aprašėte atvejį, kai iniciatyva ateina is apačios. Pas mus taip ,,žuvis kur giliau, žmogus kur geriau“. Į kaimus niekas važiuoti nenori, nebent tave brangiai nuperka. Draugijos, kaip ir ligoninės, veikia labai nevienodai, vienos iš tiesų aktyviai daro kažką, kitos – stebi kaip kiti dirba, o kitos – stebisi, kad kažkas aplamai vyksta.:)) Bet Jūs teisus organizacijos vystosi, o visuomenė nori stabilumo.

Nomeda Repšytė Kai nieko nedaroma, tada labai sunku padaryti net menkus dalykus.

Audrius Šimaitis Anžela, suprantu esamą situaciją, tačiau šiuo atveju valstybė yra užėmusi pasyvaus stebėtojo rolę. Suprantu, kad kai Lietuva tapo laisva, galvojome , kad valstybės reguliavimo nereikia. Rinka pati sureguliuos. Tačiau gerai matome iš pasaulinės finansų krizės, prie ko nekontroliuojami dalykai priveda. Kas pvz SAM trukdo įvesti regioninius kontraktus, kai specialistas dalį laiko dirba tarkime Santariškėse, o dalį laiko tarkime važiuoja į Trakus konsultuoti? Juk Lietuva tokia maža šalis ir regioninio kontrakto principas veiktų labai gerai.

Anžela Slušnienė Audriau, niekas netrukdo ir jie jau yra. Reglamentuota skubi konsultacinė pagalba (kardiologija, neurochirurgija, …) ir skirtas apmokėjimas,  ir jau keli metai veikia. Taip pat niekas netrukdo vykdyti regionines planines konsultacijas pagal sutartis tarp įstaigų. Juk jos turėtų būti suinteresuotos pritraukti pacientus iš regionų. Klausimas ar viskas turi būti surašyta SAM įsakymais ?

Nomeda Repšytė Ne apie išvykstamas konsultacijas, kurias tikrai daro medikai, reikia kalbėt, bet tiesiog apie gydytojų rotaciją per ligonines kas 2-4 metai ar pan. Kaip vienas Santariškių gydytojas netyčia leptelėjo: “Po Santariškių – tik dangus” – norėjo parodyti savo aroganciją ir neva nekvestionuojamą viršenybę prieš kitus medikus, o pasakė, kad jie ten tiesiog nugydo pacientus, nes jei po ten lieka tiktai dangus. Ta prasme, kad aplink LSMUK (gi KMU nebėra, yra LSMU) ir Santorus yra per daug mitologijos, kurią toli gražu ne kiekvienas pacientas geba perprast. Pacientas turi sekiot ne paskui ligonines, bet paskui gydytojus ir jų reputaciją.

Anžela Slušnienė Nomeda !Kokios revoliucinės idėjos ! Pabandykite iškrapštyti nors vieną gydytoją iš Santorų. Pradžiai reikėtų bandyti nors vykdyti rotaciją pačiose įstaigose tarp stacionaro ir poliklinikos, manau jau būtų efektas.

Nomeda Repšytė Prieš 20 metų mes radom legalų! būdą išsikrapštyt iš beprotnamio, kuris vadinosi Sovietų Sąjunga. Tai perorganizuot darbo kontraktus ir darbo organizavimą vienoje srityje, manau, sugebėtume irgi.

Audrius Šimaitis Anžela, Jūs pati labai gražiai į klausimą atsakėte: reglamentuoti reikia. Aš kalbėjau ne apie skubias konsultacines pagalbas, o apie paprastą eilinį darbo reglamentavimą. Nes labai paprasta: gydytojų universiteto ligoninėse yra per daug, nes nėra mechanizmo, kaip tą reguliuoti. Kita to pasekmė – nebelieka rezidentams vietos, dėl to šlubuoja gydytojų parengimas.

Audrius Šimaitis Kai aš kalbėjau apie regioninį kontraktą, turėjau omenyje ne tik darbą stacionare, bet ir darbą poliklinikoje. Vakarų Europoje nėra tokių valstybių, kur gydytojas-specialistas dirbtų tik stacionare arba tik poliklinikoje. Vienu atveju jis visai užmiršta gydyti ambulatorinius ligonius, nes jie taip pat turi specifiką, kitu atveju specialistas degraduoja, ir neturi gero supratimo apie sunkias patologijas. Savo koncepcijoje “Vertybėmis pagrįsta reforma” aš ir siūlau būtent regioninį kontrakto principą, kai gydytojas iš esmės dirba ir yra atsakingas už regioną. Dalį laiko dirba ligoninėje, dalį poliklinikoje. Kaip visame pasaulyje.

Anžela Slušnienė Audriau, Jūsų mintys labai protingos, pritariu. Bet kaip aš minėjau turi būti iniciatyva iš apačios, t. y. SAM patvirtintų specialistų konsultantų (ju yra apie 200 kiekvienos srities, jie yra tarpininkai tarp SAM biurokratų ir gydytojų, įstaigų ivairiems klausimams spręsti) ar draugijų siūlymas, kad SAM’as galėtų inicijuoti reikiamus įstatymų pakeitimus. Iš patirties žinau, kad kai SAM’as nuleidžia kažką iš viršaus , visi tai priima skeptiškai arba visai nevykdo. Tai ką, parašiau Jums gali pasirodyti labai biurokratiškas atsakymas, bet tai būtų greičiausias ir trumpiausiais kelias kažką pakeisti.

Nomeda Repšytė Dar geriau, Anžela, kad patys medikai (ir gydytojai, ir slauga) pagaliau nuspręstų, kad jiems pabodo būti stumdomais, dirbti katorgiškose sąlygose.

Audrius Šimaitis Iš dalies sutinku, Anžela. Jei jau kalbėti apie regioninį ar kokį kito kontrakto pokytį – tai gali būti tam tikro globalaus pokyčio dalimi. Jei įgyvendinti tik šį pokytį šiame bendrame nemažame chaose (kurio beje užtenka visur), vargu ar būtų rezultatas. Idealiu atveju pokytis turėtų prasidėti nuo įvairių pusių parengto bendro susitarimo dokumento, kuris turi apimti daugybę sveikatos apsaugos sistemos pokyčių – ir tuomet kontrakto pokytis galėtų būtų tų pokyčių dalimi.

Anžela Slušnienė Teisingai, turi buti kompleksinis priėjimas, surikiuojant visus chaoso elementus (specialistai, įranga, lėšos, pacientų srautai ir t.t. ) mūsų sistemoje, ir tai daryti nevėlu ir dabar, nors ir vyksta 3R reforma, bet kaip sakoma ,,šuns balsas… į dangų neina” ) Sėkmės, Audriau ir Nomeda, fain buvo pabendrauti.

Nomeda Repšytė Nueis, Anžela tie balsai į dangų ir nebus jie šuniški, tiesiog ne per dieną tokie pokyčiai įvyksta.

Anzela Slusniene · Audrius Šimaitis · Nomeda Repsyte · Sveikatos specialistu planavimas

Audrius Šimaitis, „Lietuvos žinios“

Dainius Puras · Reforma · rezidentai

Naujajame IQ. The Economist  numeryje (Rugsėjis 06) skelbiamas straipsnis “Ligos kaina, arba kaip įsigyti “Mini Cooper”? Autoriumi nurodomas Audrius Šimaitis.

Tai  yra mūsų straipsnis, nes jo idėjiniai bendraautoriai  –   Martynas Andrijevskis ir   Nomeda Repšytė.

Kartas nuo karto paskelbdavau vieną kitą straipsnį apie sveikatos apsaugą Lietuvoje. Prieš metus prasidėjusi 3R reforma davė daug peno mintims, norėjosi rašyti dažniau.  Mąsčiau, ką daryti, kad straipsniai būtų įdomesni ir geresni.

Supratau, kad būtina kritinė nuomonės iš šalies – reikėjo recenzento. Nuo to laiko pradėjau glaudžiai bendradarbiauti su Dr. Martynu Andrijevskiu,  po kurio kritinių pastabų retsykiais trumpam praeidavo noras rašyti. Tačiau kiekvieną kartą stengdavausi įsiklausyti, suprasti, ką nori pasakyti Martynas. Dar iki šiol kompiuterio archyvuose yra keli straipsnių juodraščiai – perskaitęs Martyno komentarus, jų skelbti neišdrįsau.

Po 2009 m. lapkričio mėn. vizito į Lietuvą , kai pristačiau “Vertybėmis pagrįstą reformą”, pradėjau susirašinėti su Nomeda. Mūsų diskusijos dažnai būdavo labai karštos, intensyvios. Vienas kitą tiesiog bombarduodavome įvairiomis nuomonėmis ir pasisakymais. Kartais tos nuomonės būdavo tokios aštrios, kad pagalvodavau: ar dar ilgai tversime? Gal jau greit praeis noras susirašinėti?  Noras nepraėjo, ir jis buvo abipusis.

Gmail elektroninio pašto dėžutę pradėjau  maždaug tuo pat metu. Šiuo metu joje yra 1432 gauti  laiškai. 525 laiškai iš Nomedos – daugiau nei trečdalis.  Diskutuojame ir diskutavom apie viską: sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, emigraciją, apie Lietuvą, įvairius moralinius/psichologinius  klausimus.

Kritinė nuomonė iš šalies ir diskusijos  skatina mąstyti plačiau, atsižvelgti į įvairius niuansus, kurių vienas niekada nepastebėsi,  suteikia platesnį horizontą, padeda lengviau išsikristalizuoti besimezgančioms  idėjoms, mintims, netvirtas nuostatas paverčia įsitikinimais, pašalina abejones. Jų dėka lengviau atrandi kelią, sugebi giliau pažvelgti ir geriau suprasti.

Pats svarbiausias rezultatas – gimsta nauja kokybinė mintis, kurios autorius nėra nė vienas iš mūsų. Tai yra bendras kūrybos produktas.

Todėl šis straipsnis yra mūsų …  Martynui ir Nomedai norėčiau nuoširdžiai padėkoti už nuostabų bendradarbiavimą, kuris dar tik prasidėjo.

No tags

Šimaitis.lt: tęsiame Dr.Ramūno Liko straipsnių ciklą “Sveikatos apsaugos vadybos pradžiamokslis”. Ankstesnius straipsnius galima peržiūrėti skyrelyje “Vadyba”, kuris yra viršutiniame menu.

*****

Lyderio savybės

• Valingas, sugebantis įveikti kliūtis siekiant tikslo
• Užsispyręs, gali apgalvotai rizikuoti. Kantrus (pasiruošęs ilgai ir gerai atlikti vienodą, neįdomų darbą)
• Iniciatyvus ir linkęs dirbti smulkmeniškai neprižiūrimas. Nepriklausomas
• Psichiškai stabilus ir nesileidžia sužavimas nerealiais pasiūlymais
• Gerai prisitaiko prie naujų sąlygų ir reikalavimų
• Savikritiškas, blaiviai vertina ne tik savo pasiekimus, bet ir nesėkmes
• Reiklus sau ir kitiems, sugeba pareikalauti atsiskaityti už pavestą darbą
• Kritiškas, viliojančiuose pasiūlymuose mato silpnąsias vietas
• Patikimas, laikosi žodžio, juo galima pasikliauti
• Ištvermingas, gali dirbti esant perkrautam darbo grafikui
• Imlus naujovėms, linkęs spręsti netradicinius uždavinius originaliais būdais
• Atsparus stresams, ekstremaliose sąlygose nepraranda savitvardos ir darbingumo
• Optimistiškas, į sunkumus žiūri kaip į būtinas ir įveikiamas kliūtis
• Ryžtingas, gali savarankiškai ir laiku priimti sprendimus, kritiškoje situacijoje prisiimti atsakomybę
• Sugeba keisti elgseną atsižvelgiant į sąlygas, gali ir pareikalauti, ir paskatinti

Turi derinti savyje skirtingas savybes

• Plačiai mąstyti kartu tiksliai žinodamas sritį
• Suprasti ir panaudoti skirtingus požiūrius, liekant ištikimam savo principams
• Nepasiduoti svetimai įtakai ir tuo pačiu neprarasti savo šalininkų
• Nesutikti, bet su oponentais išlaikyti gerus santykius
• Priimti naujas idėjas, bet neužsiimti bevaisiais ieškojimais
• Rizikuoti ir kaip galima mažiau suklysti
• Būti mandagiu ir taktišku, išlaikant reiklumą

• Bendravimo laipsnis – sugebėti palaikyti dalykinius santykius su žmonėmis, nepriklausomai nuo jų charakterio
• Elgesio maniera, kad tam tikru laipsniu galima būtų prognozuoti jo poelgius
• Dalykinės ir profesinės savybės
• Jo potencialios galimybės ir kokiomis sąlygomis jos gali atsiskleisti

Reikalavimai bendrų (Vokietijos su kitų šalių) įmonių Vadovams

No tags

http://dryicons.com/

VAKARŲ LIETUVOS PACIENTŲ, VISUOMENĖS IR MEDIKŲ INICIATYVINĖ GRUPĖ SVEIKATOS APSAUGOS REFORMAI REMTI

Sveikatos sistemos pertvarkos Klaipėdoje nematyti

Pranešimas žiniasklaidai

2010-08-27

Nors trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas turėjo būti įgyvendintas iki liepos, šiandien uostamiestyje nėra jokių numatytos pertvarkos ženklų.

Sausio 15 dieną Klaipėdoje įvyko konferencija “Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos”. Ją organizavo Klaipėdos universitetas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 gydytojų, specialistų, pacientų, Lietuvos jaunųjų gydytojų organizacijų atstovai. Priimta rezoliucija, kuria buvo siūloma Klaipėdoje įkurti trečią šalyje universiteto gydymo ir diagnostikos centrą, apjungiant visas didžiąsias Klaipėdos ligonines į vieną struktūrą – Klaipėdos ligoninių asociaciją. Jai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba, kurią sudarytų Vakarų Lietuvos specialistai, bendrosios praktikos gydytojai, administratoriai, slaugytojų atstovai. Taryba būtų atsakinga už regiono sveikatos apsaugos paslaugų teikimą.

Rezoliucija išsiųsta Prezidentei, Seimo pirmininkei, Sveikatos apsaugos ministerijai. Įvyko grupės atstovų susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuri palaikė trečiojo universiteto centro idėją. Susitikimo metu gimė siūlymas organizuoti atvirą forumą šioms idėjoms viešai ir atvirai aptarti.

Iniciatyvos organizuoti tokį forumą ėmėsi parlamentarė Agnė Bilotaitė, kuri su keliais kitais Seimo nariais kreipėsi į Klaipėdos miesto merą bei į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

Tačiau iki šiol forumas neįvyko, nes nei ministerija, nei Savivaldybė nesiėmė rengti viešos diskusijos.

Ministerija, ignoruodama Klaipėdos miesto savivaldybės ir Vakarų Lietuvos medikų nuomonę, užsispyrusi bandė įgyvendinti savo planą. Formaliai ministerija pritarė trečiojo universiteto centro įkūrimui, tačiau tik pagal Vilniaus ir Kauno įtakingų veikėjų siūlomą modelį. Pagal jį trečiasis centras būtų turėjęs tapti Vilniaus ar Kauno universitetų filialu.

Savivaldybė sutiko, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (buvusi Jūrininkų ligoninė) būtų jungiamos, tačiau nesutiko KUL dalininko teisių perduoti ministerijai.

Tarybos posėdžio, kurio metu ir buvo pritarta ligoninių jungimui, išvakarėse į Klaipėdą atvyko sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, kuris Savivaldybės tarybai pareiškė, jog jeigu ši nevykdys SAM nutarimų, Klaipėdoje liks dvi Marijampolės lygio ligoninės.

Ministerijos pozicija, o ypač viceministro retorika kelia klausimą – ar tikrai ministerijai pirmiausiai rūpi pacientai?

Klaipėdoje kaip buvo, taip ir tebėra trys didžiosios ligoninės. Statistika byloja, kad Vakarų Lietuva – labiausiai problemiškas regionas šalyje. Visos trys Klaipėdos ligoninės turi po kardiologijos, neurologijos, ginekologijos ir bendrosios chirurgijos skyrius bei intensyviosios medicinos, radiologijos, laboratorinės medicinos ir radiologijos tarnybas. Taip pat turi savo administraciją, buhalteriją.

Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos respublikinė ligoninės teikia ortopedijos ir traumų gydymo paslaugas. Šiuo metu ministerija svarsto galimybę investuoti 12 milijonų litų į Klaipėdos ligoninę, kurdama dar ir trečią analogišką struktūrą mieste. Kaip įvertinti tokius ketinimus, kai ministerija, kuri skyrė lėšų didžiosioms šalies ligoninėms III lygio traumų centrams įkurti, tokiam centrui Klaipėdos universitetinei ligoninei pinigų pritrūko? Ši įstaiga atitinka visus reikalavimus ir teikia visų reikalingų profilių paslaugas.

Tad ar tai nėra akivaizdus ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas? O gal bandymas nubausti už iniciatyvą ir diskusiją dėl reformos įgyvendinimo priemonių?

Mechaninis lovų mažinimas neįdiegiant naujų darbo organizavimo ir paslaugų teikimo metodų teigiamų rezultatų neduos. Todėl sausio 15 dienos konferencijoje ir buvo siūloma, kad viena iš Klaipėdos ligoninių asociacijos ir Vakarų Lietuvos medikų tarybos darbo krypčių būtų racionalus esamų išteklių panaudojimas, taikant naujus vadybos metodus. Palaipsninis perėjimas prie jų įgalintų gerokai sumažinti lovų ir aukščiau nurodytų tarnybų skaičių, išsaugant darbo vietas ir racionaliai jas paskirstant regione.

Kita būtina sėkmingai veikiančios Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos sąlyga – geras ir regionais paremtas šiuolaikinis gydytojų rengimas. Sunkiai suvokiamas SAM, Vilniaus ir Kauno centrų noras rezidentų rengimą išlaikyti tik savo rankose. Jaunųjų gydytojų rengimas turėtų tapti vienu iš pirmųjų siūlomos Asociacijos uždavinių. Tai patvirtina ir neseniai atlikta Kauno rezidentų apklausa, kurioje net 50 proc. rezidentų nurodė, jog rezidentūros baze norėtų rinktis Klaipėdos ligonines. Klaipėdos universitetas ėmėsi iniciatyvos rengti podiplominio gydytojų tobulinimosi kursus, tačiau ir šiai iniciatyvai SAM užkirto kelią.

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti kviečia ministeriją, didžiąsias Klaipėdos ligonines ir Klaipėdos miesto savivaldybę bei kitas suinteresuotas puses surengti viešą forumą, kuriame būtų apsvarstyta, kokiu būdu įkurti trečią universiteto centrą Lietuvoje. To gyvybiškai reikia visai Lietuvos medicinai ir ypač siekiant pagrindinio visų reformų tikslo – gerovės Lietuvos žmonėms ir Vakarų Lietuvos pacientams.

Kontaktiniai asmenys:

Docentas Artūras Razbadauskas

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos reformai narys

Tel.: +360 698 01423

Dr. Audrius Šimaitis

Karališkoji Kornvalio ligoninė, kardiologas – konsultantas

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos reformai narys

El.p. nemanius99@gmail.com, www.simaitis.lt

Reforma · sveikatos apsaugos ministerija · Vakaru Lietuvos grupe

********

Naujausiame “Veido” numeryje skelbiamas išsamus Aušros Lėkos straipsnis apie stringančią reformą pavadinimu  “Sveikatos reforma galingiems negalioja”. Jame skelbiamos kelios mūsų ir Neringos Jasaitytės mintys.

Šis straipsnis kol kas nėra skelbiamas veidas.lt

Tačiau svetainėje galima įsigyti žurnalo PDF versiją.

**********

Kelios citatos iš šio “Veido” straipsnio

Gydytojas Audrius Šimaitis iš Didžiosios Britanijos prisimena, kaip sausį per konferenciją Klaipėdoje daugiau kaip šimtas jos dalyvių, atstovavusių gydytojų ir pacientų organizacijoms, priėmė rezoliuciją, siūlančią Klaipėdoje įkurti trečią universitetinio gydymo ir diagnostikos centrą, sujungiant visas tris Klaipėdos ligonines į vieną. Ministerija ignoravo tiek Klaipėdos savivaldybės, tiek medikų nuomonę.

“Prieš pat lemiamą posėdį į Klaipėdą atvykęs viceministras Gintaras Valiukonis savivaldybės tarybai grasino nepaklusnumo pasekmėmis, esą Klaipėdoje būsiančios dvi Marijampolės lygio ligoninės. Tai ne tik Marijampolės įžeidimas – tokia aukšto pareigūno retorika kelia klausimą, ar tikrai ministerijai visų pirma rūpi pacientai. Ar jiems svarbiau, kad A būtų prijungta prie B? O jei savivaldybė mano, kad B prie A, tai tada turi būti nubausti pacientai ir neteikiamos universitetinio lygio paslaugos?” – piktinasi A.Šimaitis.

****

“Informacijos apie tikrąją padėtį labai mažai. Neturime duomenų ar sumažėjo lovų skaičius. Nėra duomenų, kaip su padidėjusiais srautais susitvarko didžiosios ligoninės ir ar nenukenčia nuo to ligoniai”, – stebisi aktyviai sveikatos apsaugos reikalais Lietuvoje besidomintis gydytojas A.Šimaitis. Jį stebina, kad visai neseniai ministerija sudarė darbo grupę sveikatos sistemos plėtros metmenims parengti, nors tai turėjo būti padaryti prieš pradedant reformą, o reformos valdymo grupės apskritai nėra.

****

O štai ISM vadybos ir ekonomikos universiteto finansų ekonomikos magistrantūros absolventė Neringa Jasaitytė tyrime apie sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ir efektyvumą, taikydama ekonominių modelių formules, suskaičiavo, kad Lietuva, palyginti su jos tirtomis 20 Europos šalių, pagal sveikatos sistemai skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą – paskutinėje vietoje. Mūsų sveikatos sistemos efektyvumas, palyginti su Prancūzijos, Austrijos, Švedijos, Danijos, Portugalijos, Graikijos ir Lenkijos, siekia tik 60 proc. Vadinasi, jei ir esamas lėšas panaudotume kaip prancūzai ar danai, turėtume 40 proc. efektyvesnę sveikatos apsaugą. Arba netgi tais 40 proc. sumažinus finansavimą neturėtume justi skirtumo, jei tik lėšas naudotume efektyviai. Dar pridūrę, kad šalia oficialaus sistemos finansavimo gydymo įstaigose tebeegzistuoja papildomų dovanų ar kyšių  sistema, gautume visai pakenčiamai finansuojamą sritį.

Audrius Šimaitis · Aušra Lėka · Gintaras Valiukonis · Reforma

1. Kodėl neišvykote iš Lietuvos?

2. Ką galetumėte patarti geriausiam savo draugui gydytojui, kuris mintyse vis dvejoja – grįžti į Lietuvą ar ne?

3. Jei Jus paskirtų Sveikatos apsaugos ministru, nuo ko pradėtumėte reformą?

4. Kaip jūs vertinate rezidentūrą Lietuvoje ir ką Jūsų manymu reiktų tobulinti?
5. Kas kaltas, kad taip plačiai paplitę kyšiai medicinoje?

Pirmas klausimas man truputėlį keistas. Išeitų, kad visi turėtume norėti išvykti iš Lietuvos. Išeitų, kad jeigu neišvykai, tai tam turi labai svarių priežasčių. Manau, kad yra priešingai. Dauguma gydytojų neišvyko iš Lietuvos, o išvykusieji gal būt turėjo kokių nors labai svarbių motyvų. Paskutinį kartą rimtai apie išvykimą svarsčiau  prieš keliolika metų. Tada nusprendžiau niekur nevykti, o likti Lietuvoje ir čia stengtis įgyvendinti savo planus ir svajones. Nesigailiu. Daug kartų teko tobulintis užsienyje, teko matyti mano kolegų,pasirinkusių emigraciją, likimus. Nevilioja manęs emigracija. Man stigtų darbo prasmės, visada jausčiausi atvykusiu iš svetur. Pastaruoju metu emigracija pasidomiu daugiau iš smalsumo.Šios mintys yra atsakymas ir į antrąjį klausimą. Tiems, kurie išvykę ir dvejoja, patarčiau grįžti. Tiems, kurie dirba Lietuvoje patariu neemigruoti.(gal pameni, kad apie tai kalbėjomės ir su Tavimi prieš Tau išvykstant iš Lietuvos). Trečiasis klausimas sunkiai atsakomas “dviem sakiniais”. Patarinėti be jokios atsakomybės už pasekmes nesunku. Todėl geriau trumpai pasakysiu, kas man patinka, o kas ne šiuo metu Ministerijos siūlomoje reformoje.Visų pirma sveikintina, kad kažkas ėmėsi kokios nors veiklos. Visi paburbėdavome, tarpusavyje pakeiksnodavome ministrų ir vyriausybių neveiklumą ir tuo viskas baigdavosi. Dabar jaučiame, kad daug kas gali keistis. Bendrieji reformos principai gana aiškūs ir geri. Tačiau pasigendame konkrečios vizijos, kaip atrodys po reformos viena ar kita ligoninė, kokie skyriai bus sukurti, kiek turės lovų, gydytojų, slaugytojų  ir t.t. Tik žinant tokią informaciją galima būtų pritarti arba ne konkrečioms permainoms. Natūralu, kad reformai nepritars įstaiga, kurią reformoje numatyta panaikinti arba jos veiklą susiaurinti, todėl būtų naudingas kiekvienos reformos sudedamosios dalies matymas valstybės kontekste. Šį kontekstą ir reformuotos įstaigos vietą jame ir norėtų matyti daugelis medikų. Beje, iš pradžių tikėjau, kad reforma pavadinta RRR todėl, kad visos Lietuvos ligoninės bus suskirstytos į 3 lygmenis. Greitai paaiškėjo, kad ne. Vilniaus ir Kauno ligoninės neįeina į tuos “3R”. Tai ar jos ne Lietuvoje, ar ne ligoninės? Neaišku reformoje ir kas numatyta rezidentūros klausimu. Rezidentų ruošimas daugiausiai laimėtų iš jos decentralizacijos. Jaunas gydytojas labiausiai laimėtų, jei dirbtų ten, kur jo rankų labai reikia, kur jam patikimas konkretus atsakingas darbas. Žinoma šis darbas turi atitikti rezidento sugebėjimus ir ligtolinį išsilavinimą. Stambesnių ligoninių sukūrimas apskrityse (kiek jų bebūtų) sudarytų geresnes sąlygas rezidentams tobulėti. O dabar pabandysiu atsakyti į paskutinį klausimą. Kyšininkavimas Lietuvos medicinoje turi gilias šaknis. Juk visą sovietmetį daugeliui žmonių “reikėjo” ką nors parsinešti iš darbo. Šaunuoliu buvo ir tebėra laikomas asmuo sugebantis “susitarti”, “prilįsti”, “gauti”.  Šis požiūris net viešai deklaruojamas per rinkimus, kai siūloma rinkti “gerus vyrus”. Nesvarbu, kam jie atstovauja.Kiekvienas prisiminkime, pavyzdžiui, remontą savo, savo tėvų ar kaimynų bute. Ar visada buvo samdoma legaliai? O kaip su senesniais automobiliais? Ar juos visus ir visada remontuojame legaliai? O auklės vaikučiams, korepetitoriai, namų tvarkytojos … Aš jau nekalbu apie advokato paslaugas, “atkatus”, algas vokeliuse, verslo struktūrų finansuojamas atostogas… Ar daug kas dėl to jaučia diskomfortą? Ne! Juk yra tikrų, “žymiai stambesnio kalibro” sukčių. Juos tai reikia sutvarkyti! Kalbėdamas su kolegomis iš savo ir kitų ligoninių, bendraudamas su pacientais, įsitikinau, kad nei vieni nei kiti atsilygindami medikui nemato didelės blogybės. Kol kas trūksta supratimo, kad tai ta pati “šešėlinė” ekonomika, apie kurią tiek daug kalbama žiniasklaidoje. Taigi, šioje srityje greitos sėkmės sunku tikėtis. Iš esmės tai reiškia, kad dauguma medikų, o ir visa visuomenė, reformos  nenori.  Radikalų būdą problemai spręsti siūlė kažkas iš Laisvosios rinkos instituto – legalizuoti tai, kas nelegalu ir nelegalumas dings?!

Į klausimus atsakė Dr. Gediminas Kundrotas

emigracija · Gediminas Kundrotas · kyšiai · Reforma