Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

May/12

20

Kodėl ir kaip mes galime įveikti korupciją

Lietuvio sąmonėje giliai įsišaknijęs stereotipas: korupcija yra sunki liga, ji persunkusi kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, jos įveikti neįmanoma, todėl nieko veikti ir nereikia, nes visi yra korumpuoti, viskas bus užgesinta. Reikės dešimtmečių, kol kas nors pasikeis. Reikia naujos kartos žmonių su kitu mąstymu.

Dr. Audrius Šimaitis, A. Kubaičio nuotr.

Kaip mes argumentuojame

Nėra lengva su šiais argumentais ginčytis, tačiau mąstant apie juos kyla daug klausimų. Visų pirma, kodėl a priori yra konstatuojama, kad korupcijos įveikti negalima? Iš karto net nepradėjus jokios kovos, net nepabandžius konstatuojama: korupcija ir jai atstovaujantys asmenys yra tokie stiprūs, kad net neverta pradėti kovos. Mes pasiduodame. Ar tai sveika logika? Įsivaizduokime du profesionalus boksininkus, kurie atsistoja ringe, ir vienas iš jų sako: ”Ne, aš jo neįveiksiu“, nuleidžia rankas ir leidžia kitam priešininkui smūgiuoti.

Kitas labai įdomus argumentas – jog reikia naujos kartos, kad kas nors pasikeistų. Visų pirma, nepriklausomybės metais per du dešimtmečius jau išaugo naujoji karta, kai kurie net jau turi valstybinius postus ir pareigas. Ar kas pasikeitė? Korupcijos suvokimo indeksas išliko toks pats, o pati korupcija tik dar labiau įsismelkė į mūsų kasdienybę, nes atsirado  labai daug tokių, kurie teigia: „Mes visi tokie. Ir kadangi visi vagia, tai suteikia teisę vogti ir man“.

Sakymas, kad reikia naujos kartos, visų pirma yra pripažinimas, kad žmogus neturi nė menkiausio noro keistis pats ir tiesiog lengviausiu būdu numeta atsakomybę kitam – na, ateis jauni ir padarys tvarką. Deja, taip teigiantieji užmiršta vieną paprastą dalyką: ta naujoji karta mokosi ir stebi, kaip elgiasi senoji karta. Senoji karta jiems yra elgesio ir gyvenimo būdo modelis, perduodantis naujajai kartai veiksmų ir elgesio stereotipus. O senosios kartos stereotipas yra toks: būk kaip visi, daryk kaip visi, vok kaip visi, užsimerk kaip visi ir bijok kaip visi.

Daug metų stebiu ir bendrauju su nepriklausomybės metais jau Lietuvoje augusia  ir išauklėta karta ir didžiausias  gluminantis fenomenas, yra tai, kad mąstymo ir elgsenos stereotipai yra lygiai tokie patys, kaip ir tų žmonių, kurie gyveno, augo sovietinėje sistemoje. O sovietinėje sistemoje reikėjo gyventi dvigubą gyvenimą: viena sakai, kita galvoji, o trečia darai. Kai viršininkas viešai meluoja, visi pritariamai linksi. Viršininkas iš pradžių mano, kad tai, ką jis kalba, yra melas, tačiau nuolat  matydamas nuolankiai pritariančias galvas, jis ima ir pats patiki tuo, ką kalba. Tokiu būdu sistema įgyja tam tikrą legitimumą: vieni netiki, bet viešai pritaria, kiti taip pat netiki, bet gavę viešą pritarimą tai priima kaip leidimą toliau veikti.

Griuvo, nes prarado legitimumą

© Sundikova - Fotolia.com

Ir vis dėlto imperija griuvo. Ji griuvo taip, kaip griūva kortų namelis. Ištraukus vieną silpniausią grandį (Baltijos valstybes) iš visos daug metų kurptos iliuzijos ji sugriuvo per neįtikimai trumpą laikotarpį. Tą patį fenomeną iš dalies matome ir arabų pavasario apimtose Artimųjų Rytų valstybėse.

Kas atsitiko SSSR imperijai, arabų valstybėse? Žvelgiant iš žmogiškosios prigimties prizmės, šios imperijos žlugo arba šiuo metu žlunga, nes tie, kurie valdo, prarado legitimumo teisę. Tą teisę jie prarado, nes valdė žmones per prievartą, nesuprasdami, kad jų, kaip vadovų, uždavinys buvo padėti kitiems gyventi pagal visuotinai priimtas moralės ir etikos normas ir sukurti tokias sąlygas, kuriomis šios normos galėtų klestėti.

Ir žmogaus, ir visuomenės gyvenimas yra valdomas moralės ir etikos kodeksų. Juos galima prilyginti fizikos dėsniams. Paimkite kelis fizikos įstatymus ir per jų prizmę pažvelkime  ne tik į šių imperijų gyvenimus, bet ir į korupcinį pasaulėlį.

Veiksmas ir atoveiksmis

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Taip skamba ir vienas iš fizikos dėsnių. Jis ypač galioja prievartai, melui ir korupcijai tiek valstybių gyvenimo, tiek asmeninio gyvenimo, tiek visuomenės gyvenimo lygmenyje.

Prievarta ir korupcija yra dirbtinis veiksmas, todėl taip veikiantis žmogus, institucija, valstybė nori to ar nenori savaime kuria atoveiksmį – jėgas, kurios vėliau ar anksčiau sugriauna tai, kas niekada neegzistavo. Žvelgiant į lietuvišką situaciją, tai galingiausia jėga, kurią didžiausia dalimi pagimdė nacionalinė korupcija ir neveiklumas, yra emigracija. Taip, teisūs tie, kurie sako, kad korupciją įveikti Lietuvoje yra sunku – tai suvokę ir nenorintys gyventi pagal iš viršaus primestą “gyventi, užsimerkti ir nematyti arba vogti kartu” trafaretą tiesiog susikrovė lagaminus ir išvyko.

Emigracija jau tapo ir dar labiau taps tuo pagrindiniu atoveiksmiu korupcijai. Ji jau verčia ir dar labiau vers tiek Vyriausybę, tiek atskiras institucijas, tiek žmones galvoti, kas vyksta, kodėl vyksta ir kaip vyksta. Ir nėra kitos išeities, kaip atsisukti į pamatines žmogiškąsias vertybes, dorybes ir pradėti gyventi kitaip. Tik tai gali įkvėpti viltį, tikėjimą ir norą kurti ne tik tuos, kurie liko tėvynėje, bet ir tuos, kurie fiziškai gyvena svetur.

Šviesos dėsnis

Kitas fizikoje egzistuojantis yra šviesos dėsnis. Jei šviesa yra įžiebiama, ji tiesiog plinta. Ir plinta šviesos greičiu. Neplisti šviesa negali. Tamsa neturi egzistencijos, tamsa – tai tiesiog šviesos nebuvimas.

Tai labai gerai galioja korupcijos srityje. Ką tai reiškia kovoti su korupcija? Ar gali kovoti su korupcija tie, kurie patys yra korumpuoti? Sakoma, kad Lietuvoje nesiseka kovoti su korupcija. Kodėl nesiseka kovoti?

Žinant šviesos dėsnį – atsakymas yra aiškus. Nesiseka kovoti, nes nėra kovojama. Nes jei yra kovojama (yra įžiebiama šviesa), tai korupcija neturi jokių šansų.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje yra dar blogiau. Dažnai tie, kurie turi kovoti, patys yra tokie, jie imituoja kovą. Tiesiog dažnai patys būna  paskendę gilioje korupcijoje. Klasikinis atvejis –  buvęs viceministras Artūras Skikas.  Jis  iš vakaro rėžė ugningą  antikorupcinę kalbą Europos ir Lietuvos aukštiems pareigūnams, o iš ryto jau buvo suimtas už didelio kyšio paėmimą.

Dar įdomesnė kova vyksta viešoje erdvėje.  Kad suvoktum, kas vyksta Lietuvoje, reikia skaityti ne vieną, o daug leidinių ir pamėginti suprasti, kas slypi už įvairių faktų ir straipsnių herojų.

Kas slypi už faktų

© Yuri Arcurs - Fotolia.com

Paimkime naujausią – 23 milijonų skandalą. Jis prasidėjo itin netikėtai. Tuometinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas K. Komskis  gruodžio 7 d. išplatina spaudos pranešimą, kuriame teigiama, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė galimai įsigijo  vertybinių popierių.  „Jeigu šis faktas pasitvirtintų, tai nusikaltimas. Juk ši ligoninė nėra „uabas“, tai viešoji įstaiga, pavaldi ministerijai ir išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau pirmiausia norime sulaukti įstaigos vadovo atsakymo, tada spręsime, ką daryti toliau“, – portale “15 min.” kalbėdamas su žurnaliste Egle Petkute, teigė K. Komskis.

Skamba labai ryžtingai ir kaip tikro kovos su korupcija eksperto pareiškimai. Tačiau realybė yra kitokia… Iki pat sausio 12 dienos, kol Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojai Agnei Bilotaitei nebuvo perduoti dokumentai, K. Komskis nesiėmė jokių veiksmų. Kodėl? Kaip tai paaiškinti? Jei norima tikrai kovoti su korupcija, tai tarus “A”, būtina pasakyti “B”. Taip neįvyksta. Kodėl?

Atsakymą galima nesunkiai rasti ne kur kitur, o žiniasklaidoje. Praėjus kelioms dienoms po K. Komskio pranešimo apie Klaipėdos jūrininkų ligoninės investicijas, “Lietuvos ryte” pasirodo didelis straipsnis apie K. Komskio galimus ryšius su verslu. Tas verslas ir tas veiksmas vyksta taip pat Klaipėdoje. Atsitiktinumas?

Vargu. Vyksta paprastesni dalykai – atskirų verslo grupuočių kova dėl vietos po saule. Ir toje kovoje kova su korupcija yra tik vienas iš įrankių. Kaip ir A. Skiko atveju yra tik kovos imitacija – masėms akis dumti.

Pasekime įvykių eigą toliau. Vos prieš kelias dienas teigęs, kad net už šešis milijonus įsigyti sertifikatai gali būti nusikaltimas, pamatęs akivaizdžius įrodymus, kad tie sertifikatai iš tiesų yra ir esant įtarimų, kad indėlių gali būti ne už 6, net už 23 milijonus, K. Komskis “Vakarų Lietuvos medicinai” teigia: “Šioje precedento neturinčioje istorijoje žinomas tik vienas faktas – indėlių sertifikatai pirkti be konkursų… Sutarčių su „Snoru“ turėjo daug šalies gydymo įstaigų, ligoninių, bet visos jos banke turėjo tik sąskaitas, nė viena nelaikė terminuotų indėlių, kaip KJL… Tiriama, ar vadovas iš šių sandėrių neturėjo asmeninės naudos. Jei bus įrodyta, kad savo padėtimi jis nepiktnaudžiavo ir naudos neturėjo, gal pakaks ir administracinės nuobaudos, priešingu atveju gali grėsti baudžiamoji atsakomybė“. Iš pradžių teigiama, kad tai nusikaltimas – o vėliau pozicija švelnėja iki nedidelės administracinės baudos…

Įdomūs principų lankstumo viražai.  Kas vyksta iš tikrųjų? Vyksta interesų, grupių itin atkakli kova, kova be taisyklių. Ką tai bendro turi su šviesa? Nieko. Tačiau labai daug bendro turi su šviesos ir tamsos teorija.

Abiem pusėms palaikyti kovą reikia labai daug materialinių, finansinių ir žmogiškųjų resursų. Nuolatiniai taktikos aptarimai telefonais, pirtyse, ilgi vakarai praleidžiant su mintimis, ką daryti, pykstant ant oponentų, išgyvenant dėl nesėkmių, liejant tūžmį ant tų, kurie trukdo, nesupranta, netikėtai paaiškėjus įkalčiams slėpti galus, papirkinėti teisėsaugos pareigūnus ir t. t. Reikia bendrauti su viešųjų ryšių kontoromis, reikia pirkti straipsnius, reikia prižiūrėti straipsnius rašančius žurnalistus ir daug dar kitų daug energijos ir pastangų reikalaujančių dalykų.

Tam, kad įžiebtum šviesą, viso to nereikia, šviesai palaikyti sąlyginai reikia gerokai mažiau žmogiškųjų resursų, gerokai mažiau jėgų. Šviesa plinta savaime, tamsa neplinta ir tamsa neturi ateities. Įžiebus šviesą, tamsa išnyksta savaime.

Uždegime šviesą

© Subbotina Anna - Fotolia.com

Grįžkime prie teiginio, išsakyto pirmojoje pastraipoje: su korupcija kovoti yra sunku. Žinant šviesos ir tamsos dėsnį akivaizdu, kad tai yra lengva. Reikia tik įžiebti tiesos, faktų, tikros (o ne regimos ar dirbtinai kuriamos) realybės šviesą. Ir viskas. Nei baimės, nei tamsos, nei korupcijos nėra.

Reikia tiesiog vieną kartą savyje nugalėti baimę ir pasakyti: aš taip nebenoriu, aš taip nebegaliu gyventi. Ir tarti pirmą žodį. Toliau viskas pagal šviesos dėsnį klostosi savaime. Šviesos plitimas -  tai yra taip saldu, kad nė akimirką negali pagalvoti, jog gali būti kitaip.

Dr. Audrius Šimaitis

Straipsnis skelbtas interneto portale “Vakarų Lietuvos medicina”

 

PrintFriendly

· · ·

Mar/12

10

Citata

…mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys – namų ilgesys ... (Hermanas Hesė)

PrintFriendly

No tags

Feb/12

20

23 milijonai: neatsakyti klausimai, arba Kodėl grasina ministras

© Andrea Danti - Fotolia.com

Praėjus daugiau nei trims savaitėms nuo pradinės medžiagos paviešinimo,  ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir pati 23 milijonų investicijų kliauzininkė – Klaipėdos jūrininkų ligoninė pripažino: jų įstaigos indėlių ir vertybinių popierių vertė buvo 23 milijonai litų.

Auditas nesibaigė, bet komentarų yra

Kai kurie politikai teigė, kad net ir 5 milijonai litų investuotų mokesčių mokėtojų lėšų yra labai didelė suma. Kiti sakė, jog jei paaiškėtų, kad buvo investuoti 23 milijonai litų, tai gali tapti skandalu. Šiuo metu dauguma jų tyli. Oficiali priežastis –  vyksta Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) ikiteisminis tyrimas. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat inicijavo vidaus auditą, kuris bus atliekamas keliose šalies gydymo įstaigose, tarp jų – ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Ministras R. Šukys Lietuvos radijo korespondentei sakė, kad negali komentuoti esamos situacijos, nes dar nesibaigė auditas. Tačiau kitoms žiniasklaidos priemonėms jis jau pateikinėja atsakymus. O atsakydamas į viešą laišką šių eilučių autoriui atsiųstame rašte taip pat komentuoja Klaipėdos jūrininkų ligoninės per pastaruosius penkerius metus “sutaupytas”  sveikatos apsaugos lėšų sumas.

Laiško pradžioje ministras aiškina apie beprecedentę situaciją, susiklosčiusią dėl “Snoro” banko bankroto, ir nurodo, kad ministerija ėmėsi priemonių situacijai ištirti. Toliau R. Šukys komentuoja KJL 2011 metų paskutiniojo ketvirčio išlaidas ir pabrėžia, kad KJL gydytojų atlyginimai yra 15 proc. didesni nei visoje šalyje. Pačioje rašto pabaigoje paaiškėja turbūt pagrindinė laiško paskirtis – įspėjimas  dėl galimų ikiteisminių procesų.

Jis rašo: “Jūsų pateikta informacija apie VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę… tretiesiems asmenims galimai buvo paviešinta neteisėtai, todėl manytina, kad VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė turi pagrindo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos neteisėtos veikos bei, nustačius šią veiką padariusius asmenis, jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn”.

Įspėjimas įspėjimu – apie tai straipsnio pabaigoje, tačiau esmė yra visai kita. Norom nenorom kyla klausimas: jei pats ministras dar nepaaiškėjus audito rezultatams pradeda atsakinėti į klausimus apie KJL ligoninės finansinę situaciją, kas tada belieka daryti audito komisijos nariams, kurie yra jo pavaldiniai: tik padėti parašus po ministro jau pateiktomis išvadomis?

Skaičiai: klausimų daugiau nei atsakymų

Pamėginkime pažvelgti į ministro pateiktus skaičius. Įsigilinus į juos klausimų kyla dar daugiau. Ministerijos laiške pateikiami skaičiai – kiekvienų metų KJL pajamų ir sąnaudų skirtumas. Ar ne tam, kad eiliniam skaitytojui, kuris nėra giliau susipažinęs su finansais, nebūtų lengva pastebėti dėsningumo ir suminių kiekvienų metų likučių ir prieš tai buvusių likučių skaičių sumos? Šie skaičiai yra gerokai įspūdingesni nei ministro išradingai pateikiamos sumos.

R. Šukys teigia: „Pažymėtina, kad pastaraisiais metais VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės finansinis rezultatas (t. y. sąnaudų ir pajamų skirtumas) buvo teigiamas: 2007 m. gale buvo 3,95 mln. Lt; 2008 m. -  2,45 mln. Lt ; 2009 m. – 5,7 mln. Lt; 2010 m. I-III ketv.- 4,2  mln. Lt“.

Pabandykime į tuos pačius skaičius pasižiūrėti kitaip – susumuoti einamųjų metų  sąnaudų ir pajamų skirtumą ir prieš tai buvusių metų likučius. Pagal  ministro pateiktus skaičius  išeina, kad  KJL įvairiose sąskaitose sukauptų lėšų likutis 2007 m. gale buvo 3,95 mln. Lt; 2008 m. gale – 6,2 mln. Lt; 2009 m. gale – 11,9 mln. Lt; 2010 m. gale -19,3  mln. Lt, o 2011 m. gale – 23 milijonai litų.

Toliau laiške R. Šukys teigia: 2011 m. gruodžio 31 d. lėšų likutis VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atsiskaitomosiose sąskaitose sudarė 8 mln. litų. Gali būti, kad tiek lėšų buvo atsiskaitomosiose sąskaitose. Tačiau ministras  nutyli ir nepasako, kiek buvo indėliuose, nes, kaip parodė 23 milijonų skandalas, atsiskaitomoji sąskaita, indėlis ir indėlio sertifikatas yra trys skirtingi dalykai.

Įdomi ir ministro pateikiama informacija apie ligoninės išlaidas. Ministras pateikia 2011 metų paskutiniojo ketvirčio išlaidas ir nieko nekomentuoja apie kitas ligoninės išlaidas ankstesniais metais. Iš pateiktų skaičių nori nenori peršasi išvada: KJL nuo 2007 metų palaipsniui kaupė milijonines lėšas, jas laikė indėliais, vertybinių popierių forma  ir 2011 metais, atsiradus beprecedentei situacijai, per labai trumpą laikotarpį labai daug investavo, prisipirko aparatūros ir  ėmė steigti naujus skyrius.

Visai neseniai R. Šukys teigė, kad KJL apyvarta yra 70 milijonų litų. Tokia apyvarta buvo tik 2011 metais. Iki tol, kol 2010 metais prie KJL nebuvo prijungta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė,  KJL apyvarta galėjo būti ne daugiau kaip  50  milijonų litų. Vadinasi, 2010 metais “sutaupytų” ir įšaldytų lėšų suma galėjo būti apie 40  proc. viso metinio ligoninės biudžeto. Tai būtų didžiausias ir ekonominis, ir vadybinis absurdas.

Jei tie pinigai buvo kaupiami daugybę metų, vadinasi, jie nebuvo visavertiškai naudojami arba pacientų gydymui, arba ligoninės personalo (slaugytojų, gydytojų) labui. Tokios  reikšmingos lėšos galėjo gerokai pagerinti arba pacientų gydymą, ištyrimą, arba personalo darbo sąlygas ir būvį. Norint išgyventi sunkmetį bankuose tikrai nereikėjo laikyti 40 proc. metinės apyvartos.

Ar tikrai ligoniai neprimoka?

Klaipėdos jūrininkų ligoninės atstovai teigia, kad jie neima priemokų iš ligonių. Šiame teiginyje gali būti tik dalelė tiesos. Iki 2011 metų pradžios KJL ligoniai buvo prašomi įsigyti net elementariausias priemones. „Vakarų Lietuvos mediciną“ yra pasiekę 2010 m.  pacientų rašyti prašymai. Štai vienas pacientas prašo ligoninės grąžinti 280,68 lito (vyr. gydytojo J. Sąlygos patvirtinimas šią sumą kompensuoti), kita pacientė – net 1470,87  lito (vyr. gydytojo pavaduotojo A. Liutkaus patvirtinimas šią sumą kompensuoti).  Iš turimos medžiagos akivaizdu, kad  buvo mokėta net už pačias banaliausias priemones, kurias valstybė ir ligoninė privalo apmokėti. Turbūt ir pacientams, ir gydytojams buvo aiškinama, kad lėšų ligoninėje nėra, ir pacientų buvo prašoma susimokėti už daug ką.  Tuo tarpu, anot ministro, kiekvienas metais buvo milijoniniai skirtumai tarp pajamų ir sąnaudų.  Kyla kitas labai svarbus klausimas, atsakymą į kurį turės pateikti SAM audito vykdytojai: kokią dalį iš sutaupytų milijonų sudarė lėšos, kurios nebuvo skirtos pacientams gydyti?

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas Lietuvos radijui teigė, kad 2008-2009 metais SAM ir Vyriausybė sveikatos apsaugai skolinosi lėšų už nemažas palūkanas, tuo tarpu ligoninė lėšas laikė už mažesnius procentus. Būtų įdomu žinoti, ar apie laikomus KJL milijonus žinojo tuometinis ministras? Sprendžiant iš jo viešų pasisakymų Lietuvos radijo laidoje ir „Balticum“ televizijoje – vargu. Ar valstybine prasme yra pateisinama, kad Vyriausybė skolinasi pinigų sveikatos apsaugai, o ligoninė už gerokai mažesnius procentus lėšas  indėliais  laiko banke ir neinformuoja apie tai savo steigėjo? Tai savo atsakyme patvirtina ir viceministė J. Kumpienė.

Kokios gautos palūkanos?

Pamėginkime paskaičiuoti galimas palūkanas nuo visų šių sumų. 2011 metais Klaipėdos jūrininkų ligoninės pajamos iš palūkanų buvo 745 tūkst. Lt.

Vidutinė palūkanų norma tais metais už 23 milijonus Lt buvo 3,2 proc.


Lentelė Nr. 1. 2011 metų palūkanos – 745 tūkst. Litų.

Kadangi palūkanų normų už visus 2007-2010 metų indėlius nežinome, tiesiog padarykime prielaidą, kad tokios pačios palūkanos buvo gaunamos ir visais ankstesniais metais. Vadinasi, per pastaruosius penkerius metus KJL vien tik iš palūkanų galėjo gauti apie 2 milijonus Lt pajamų, jei vidutinė palūkanų norma buvo 3,2 proc., arba 1,3 milijono Lt, jei palūkanų norma buvo apie 2,0 proc.

Reikia tikėtis, kad iki vasario 27 dienos atliktas auditas visuomenei pateiks tikslų atsakymą ne tik apie tai, kokia buvo bendra lėšų už palūkanas suma, bet taip pat ir kokiu tikslu gaunamos lėšos už palūkanas buvo panaudotos. Nė kiek ne mažiau svarbesnis  dar vienas klausimas  – ar pajamos už palūkanas buvo įtrauktos  į ligoninės metines finansines ataskaitas?

Vietoj atsakymų į klausimus – informavimas apie pradėtus teisinius veiksmus

Savo laišku R. Šukys perduoda Klaipėdos jūrininkų ligoninės įspėjimą apie galimus ikiteisminius procesus.  Šių eilučių autoriui, kuris yra taip pat vienas iš portalo “Vakarų Lietuvos medicina” steigėjų, toks įspėjimas jau yra trečias. Pirmuosius du  J. Sąlyga atsiuntė “Vakarų Lietuvos medicinos” redakcijai. Žurnalistės klausinėjamas jis paprašė pateikti klausimus raštu, tačiau į gautus klausimus neatsakė, tik informavo apie pradėtus teisinius veiksmus. Tame laiške jis klausė: “Iš kur  23 milijonai?”. Po kiek laiko buvo paviešinta visa informacija apie 23 milijonus ir J. Sąlygai vėl nusiųsti klausimai. Tuomet jis vėl atsisakė atsakyti, ir vėl teigė, kad imasi teisinių veiksmų.

Tarp J. Sąlygai pateiktų klausimų buvo ir toks: „Ar galite patvirtinti faktą, kad Jūs 2007-2010 metais buvote vienas iš medicinos centro “Jolsana” akcininkų? Jei taip, gal galite pasakyti, už kokias lėšas buvo įsigytas žemės sklypas medicinos centro “Jolsana” statybai? Už kokias lėšas buvo statoma “Jolsana”?  Ar Jūsų šeimos nariai (žmona ir sūnus) šiuo metu yra “Jolsana” akcininkai?”

Kaip atsirado “Jolsana”?

2007 – 2010 metais Jonas Sąlyga kartu su žmona Jolanta Sąlygiene buvo UAB “Jolsana” akcininkais. J. Sąlygienė buvo ir iki šiol yra “Jolsanos” direktorė, ji taip pat dirba ir ginekologe Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2010 metais svarstė, ar J. Sąlyga nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kai nenusišalindavo nuo klausimų, kurie buvo susiję su sutuoktinės darbu, svarstymo.

Panašu į tai, kad VTEK arba visai neatkreipė dėmesio į faktą, arba nežinojo, kad J. Sąlyga ir J. Sąlygienė tuo metu buvo ir UAB “Jolsana” akcininkais. 2010 metais J. Sąlyga akcijas perleido sūnui.

Kadangi analizuojant KJL sukauptas lėšas bus grįžtama į 2007 metus, tikėkimės, kad auditas atsakys ir į klausimą, ar nėra kokių nors įtartinų finansinių srautų ar kitų verslo ryšių tarp Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir UAB “Jolsana”.

Ministerija taip pat turi atsakyti į visai Lietuvos visuomenei rūpimą klausimą: ar ligoninės vyr. gydytojas gali būti privataus medicinos centro akcininku? Ar tai nėra privačių ir viešųjų interesų konfliktas? Gal ministerija ir gali pateikti atsakymą į šį klausimą, tačiau klausimas apie “Jolsanos” statybų, įrangos ir žemės įsigijimo finansavimą ir kitas aplinkybes peržengia jos jurisdikcijos ribas.

Dr. Audrius Šimaitis

http://www.alfa.lt/straipsnis/13840196/23.milijonai..neatsakyti.klausimai..arba.kodel.grasina.ministras.Sukys.=2012-02-20_14-28/

 

 

 


 

PrintFriendly

No tags

Feb/11

9

Pirmas ir paskutinis www.simaitis.lt įrašas

2009 m. lapkričio 23 dieną gimė www.simaitis.lt. Iki to kelis mėnesius “Vakarų eksprese” vedžiau skyrelį “Rentgenas”. Tą dieną “Rentgene” paskelbiau žemiau esantį įrašą. Šiandien visiems savo skaitytojams sakau “Sudie” ir iki pasimatymo kituose forumuose. Esu Jums visiems labai dėkingas, kad buvome drauge.

****

Šis įrašas yra pirmasis šiame interneto dienoraštyje ir  paskutinis mano įrašas skyrelyje „Rentgenas“ („Vakarų Ekspreso“ dienraštis), į kurį rašiau nuo rugsėjo mėnesiais kiekvieną antradienį. Tuo pačiu norėčiau padėkoti visam „Vakarų Ekspreso“ kolektyvui už nuoširdų bendradarbiavimą, ir ypač žurnalistei Genovaitei Privedienei, kuri dar prieš pusantrų metų ragino rašyti medicinos temomis.

Gera naujiena yra ta, kad „Rentgenas“ nenutrūksta – jis bus tęsiamas šiame dienoraštyje kiekvieną antradienį.

Per pirmuosius kelis trečiadienius skelbsime rezidentų mintis. Dr. Jonas Korsakas maloniai sutiko pasidalinti, turbūt, kad pačiu įdomiausiu dalyku – pirmaisiais rezidentų žingsniais, kuriant naują rezidentų judėjimą, kuris, kaip parodė laikas, sugebėjo pakeisti rezidentūros Lietuvoje laivo kursą.

Ketvirtadieniais bus skelbiamos ištraukos iš nuostabios dr. Lino Sidrio knygos „Ar laukti stebuklo?“. Tik skaitydamas šią  knygą, imi ir pagalvoji, kiek mažai pasikeitė Lietuvos medicina per 20 metų.

Tai turbūt įvyko todėl, kad mes tiesiog neturėjome laiko apie tai pagalvoti… Todėl sustokime, akimirką atitrūkime nuo kasdienių rūpesčių… ir pradėkime rašyti dienoraščius.

Šis dienoraštis turi vieną tikslą – diskutuoti, komentuoti, mąstyti apie mūsų mediciną.

Tai tarsi kelionė, į kurią siūlau vykti drauge. Kur nuvyksime, priklausys nuo mūsų visų. Bet gal net ir tai nėra svarbu – svarbu tai, apie ką mes diskutuosime šios kelionės metu.

Diskutuoti kviečiu apie mediciną, apie tai, kaip padaryti, kad ir pacientams, ir gydytojams, ir slaugytojoms ir rezidentams būtų geriau ir kad pagaliau ilgai lauktas pokyčių traukinys pajudėtų iš vietos.

Lietuvos medicina turbūt yra mažiausiai pasikeitusi struktūra po Lietuvos nepriklausomybės. Atėjus nepriklausomybei visi buvome kupini lūkesčių ir naujovių laukimo. Vis laukėme, kentėjome, dirbome ir vėl laukėme. Iš pradžių nebuvo pinigų – laukėme, po to pinigų vėl nebuvo – laukėme. Kai jų šiek tiek padaugėjo, bet ne medicinai – mes vėl laukėme. Dar vėliau pinigų padaugėjo ir medicinai, tačiau pokyčių vis tiek teko laukti. Dabar pinigų vėl sumažėjo – mes vėl laukiame. Šį kartą ne tik pinigų, bet ir reformos.

Sveikatos apsaugos sistema (kaip ir švietimo) turbūt yra vienas iš paskutiniųjų sovietinio mąstymo bastionų. Vienas iš paskutiniųjų ir vienas iš tvirčiausių. Ji yra tarsi visos visuomenės lakmuso popierėlis. Į ją pažvelgus galima pasakyti, kiek per visą nepriklausomybės laikotarpį pasikeitė žmonių mąstymas, nes medicina yra ta sritis, kurioje glaudžiausiai dera tiek asmeniniai, visuomeniniai, tiek profesiniai, požiūrio į būsimąsias naujas kartas, tiek verslo, akademiniai interesai.

Mažiausiai medicinoje galima rasti politikos siaurąja prasme. Nors visos politinės partijos deklaruoja, jog nori reformuoti sveikatos apsaugą, dažniausiai tai lieka tik popierine deklaracija. O gal pačios partijos to nenorėdamos mums sako – mediciną jūs (visuomenė, medicinos bendruomenė, pacientai) turite reformuoti patys?

Tad imkime ir susimąstykime. Kas tai yra reforma? Ar reforma yra vien tik pinigų srautų padidėjimas? Ar reforma yra vien tik ligoninių pavadinimų ir priklausomybės pakeitimas?

Pažvelkime į reformą kitu kampu: o gal reforma – visų pirma mąstymo pasikeitimas, vertybių perkainojimas? Jei mes sugebėsime pakeisti mąstymą, sugebėsime įvertinti vertybes, kurias turėjome, jas inventorizuoti ir pagalvosime, kas, vis dėlto, atsitiko, kad mes taip ilgai laukėme, turbūt tik tada sugebėsime sukurti naujas vertybes. Kiekviena iš tų vertybių bus tarsi plyta į naują namą, kurį mes vadinsime mūsų medicina.

Koks bus tas namas? Diskutuokime!

Dr. Audrius Šimaitis

PrintFriendly

No tags

Vasario 7 dieną pradėjo veikti nauja interneto svetainė “Vakarų Lietuvos medicina”. Svetainės adresas www.vlmedicina.lt

Šioje svetainėje bus pateikiama ne tik informacija apie naujausius medicinos pasiekimus,  gydymo metodus, bet ir diskutuojama apie sveikatos apsaugos procesus. Tai skatins aktyvų visuomenės dalyvavimą, formuojant sveikatos apsaugos politiką.

„ Šiandien bendruomeniškumo stoka  yra akivaizdi. Pacientai dažnai būna nusiteikę  prieš medikus, gydytojai bijo viešai pasakyti savo nuomonę“, – teigia viena iš portalo „Vakarų Lietuvos medicina“  atsiradimo iniciatorių klaipėdietė advokatė Indrė Butvilė.

Portalo kūrėjai tikisi, kad “Vakarų Lietuvos medicina” taps vieta, kurioje laisvai galėtų kalbėti, išdėstyti savo argumentus skirtingos sveikatos apsaugos sistemos interesų grupės – gydytojai, pacientai, žiniasklaidos atstovai, bet kuris žmogus.

“Mūsų, svetainės kūrėjų, nuomone, šiuo metu Lietuvoje trūksta tokias interesų grupes vienijančios platformos, vietos, kur visi  galėtų drąsiai dalintis savo mintimis, įsitikinimais, gyvenimo filosofija,  teikti pasiūlymus, ką, jų manymu, reikėtų tobulinti sveikatos apsaugos sistemoje”,-  sako viena iš svetainės kūrėjų.

“Vakarų Lietuvos medicinos” kolektyvas daug dėmesio žada skirti Vakarų Lietuvos regiono rajonams, provincijos žmonių sveikatos priežiūros problemoms. Bus siekiama skatinti tiek indivualias, tiek visuomenines iniciatyvas, nes nuo kiekvieno mūsų priklauso, kokią sveikatos apsaugos sistemą sukursime.

“Vakarų Lietuvos medicinos” kūrybinė grupė

info@vlmedicina.lt

Kontaktiniai asmenys

Indrė Butvilė,  8 610 37044

indre@butvile.lt

PrintFriendly

Feb/11

7

Ramūnas Likas. Motyvacija.

Kiti tyrimai, apklausiant darbuotojus parodė, kad svarbiausi motyvai buvo šie:

1.     Užtikrintumas dėl pastovaus užimtumo.

2.     Pripažinimo ir pagarbos poreikis.

3.     Pats darbas

Motyvacija priklauso nuo asmenų ir organizacijų. Kai kuriuos žmones paskatina galimybė gauti aukštesnį atlyginimą, kitus – didesnė įtaka, trečius – asmeninio ir profesinio tobulėjimo galinybės.

Motyvacija turi komunikacijos aspektą. Sakykime, bendrovės vadovybė nusprendžia padidinti atlyginimus, kad pakeltų gamybos skyriaus produktyvumą. Darbuotojams pasiūloma daugiau pinigų, jeigu pagamins daugiau vienetų. Vadovybė sako: “Jūs gerai dirbate. Jeigu dirbtumėte dar geriau, galėtumėte uždirbti papildomą atlyginimą”. Tačiau darbuotojai galėtų suprasti: “Jums tai labai nepatiks, todėl mes pasirengę mokėti jums daugiau dolerių už darbo valandą, kad nereikštumėte nepasitenkinimo”. Negatyvi reakcija gali nustelbti pozityvinę motyvaciją. Pavyzdys. Krovikai dirbo už nuolatinį atlyginimą. Buvo įvestas vienetinis apmokėjimas. Per dvi savaites produktyvumas smuko 20 proc.. “Klimatas” dramatiškai blogėjo. Darbuotojai pakeitimus laikė nepasitikėjimu jais. Su jais nebuvo tartasi ir jie nedalyvavo naujos sistemos rengime. Vienetinio darbo buvo atsisakyta.

Motyvacijos faktorių santrauka.

1.     Kiekvienam dalyvauti bendrovės reikaluose. “Susitapatinimas su bendrove”.

2.     Įgyti gerą reputaciją tarp bendradarbių.

3.     Įgyti gerą reputaciją vadovybėje.

4.     Įgyti gerą reputaciją aplinkoje (rinkoje, tarp konkurentų ir t.t).

5.     Asmeniškai tobulėti, kelti kvalifikaciją.

6.     Siekti asmeninės karjeros.

7.     Uždirbti daugiau pinigų, turėti materialios naudos.

8.     Užtikrinti savo padėtį organizacijoje darbuotojų atleidimo ar reorganizacijos atveju.

Grupiniai motyvai ir grupiniai interesai dažnai formuojasi apie šiuos individualius motyvus. Žiūrint į motyvacijos skalę nesunku suprasti, kodėl sunku rasti universalius sprendimus. Tačiau galima padaryti vieną apibendrinimą: kalbama apie “susitapatinimą su bendrove”, kaip motyvacijos faktoriaus vertę. Jeigu organizacijos darbuotojų susitapatinimo su bendru reikalu laipsnis yra aukštas, produktyvumo kilimas jį dar labiau pakelia. Patobulinimai darbe stiprina jausmą, kad tai “mūsų” nuopelnas.

Anksčiau efektyvumo tyrimai buvo atliekami prieš darbuotojų valią. Todėl buvo linkstama sabotuoti efektyvumo matavimą ir veiksmus darbui tobulinti. Prisiveisdavo subkultūrų, kurios užmaskuotai trukdė tobulinti darbą. Lėtas darbas tapo įprasta praktika. Už gaminių prastą kokybę bendradarbiai tik pagirdavo. Tuo pačiu efektyviai dirbantys bendradarbiai buvo izoliuojami ir pravardžiuojami “meistro liokajais” ir panašiai. Motyvas įgyti teigiamą reputaciją tarp bendradarbių panaikino motyvą uždirbti daugiau pinigų.

PrintFriendly

Feb/11

6

Ramūnas Likas. Darbo organizavimas

Tai sritis, į kurią dažniausiai atkreipiamas dėmesys, kai reikia pakelti produktyvumą. Taip yra turbūt todėl, kad darbo organizavimas yra labiausiai prieinama ir apčiuopiama sritis.

Tačiau dažnai, norint spręsti motyvacijos ir kompetencijos problemas, naudojamas perorganizavimas. Tai gali būti rotacij dėl nekompetencijos  arba tiesiog dėl kenkėjiškų vadybininkų. Dažnai neatkreipiamas dėmesys, kad vykstant reorganizacijai, sumenkėja produktyvumas. Per kiekvieną reorganizaciją žmonės turi nustatyti naujas komunikacijas ir kasdieninės tvarkos taisykles, apsiprasti su naujomis sąlygomis, suformuoti naujus santykius. Iki nusistovi nauja hierarchija, vyksta varžybos dėl vietų.

Iš patirties galima pasakyti, kad dažnai “demokratiniai” reorganizacijos procesai išeikvoja labai daug energijos. Reorganizacijos procesai tikriausiai yra tokia procesų kategorija, kuri beveik niekada neturi būti valdoma kaip 3 laipsnio procesas. Net organizacijose, kur vadybininkai ir tarnautojai yra labai susitapatinę su bendrove, tokie procesai kelia nereikalingus konfliktus. Galima sakyti, kad komunikacijos pasąmonės lygis taip stipriai ignoruoja racionalų problemų sprendimą, jog konstruktyvūs procesai tampa neįmanomi.

Organizacijos schemos visuomet turi remtis vietiniu pagrindu. Jos gali būti sudarytos skirtingais principais. Šiuo metu laikoma, kad yra trys skirtingi svarbiausieji principai.

1            Organizacinė struktūra pagal bendrąją funkciją. Organizacija suskirstoma į skyrius, turinčius savas funkcijas: finansų, gamybos, tyrimo, prekybos, marketingo.

2                Organizacinė struktūra pagal sektorius. Organizacija suskirstoma į veiklos sritis pagal gaminių ar paslaugų grupę: popieriaus, laivų statybos, informacijos priemonių, hidroelektros gamybos, maisto produktų. Kiekvienas sektorius turi reikiamus funkcinius skyrius, o ne valdomas centralizuotai.

3                Organizacinė struktūra pagal formą. Organizacija suskirstoma tiek pagal funkcijas, tiek pagal sektorius. Darbo grupė yra atskaitinga dviems atsiskaitomiesiems organams arba vadovavimo grupėms. Pvz., gelbėjimosi plaustų gamybos direktorius gali būti atskaitingas gamybos direktoriui (veiklos direktoriui), taip pat ir laivo reikmenų gamybos direktoriui (sektoriaus direktoriui).

Šias pagrindines struktūras gali papildyti dar du principai.

Organizacinė struktūra pagal projekto grupes, užsiimančios specialiais darbais. Pvz., iš žmonių, dirbančių asortimento plėtotės, marketingo, gamybos, finansų ir prekybos skyriuose, galima sukurti gelbėjimosi plaustų grupę. Avarijų likvidavimo komanda taip pat priklauso šiai kategorijai.

Organizacinė struktūra pagal atskirus pelno centrus. Organizacija suskaidoma į mažus savarankiškus vienetus, kurie prekiauja prekyvietėse ir vidaus rinkoje. Galėtų būti įkurtas atskiras gelbėjimosi plaustų pelno centras, kuriame dirbtų žmonės iš asortimento plėtotės, gamybos ir prekybos skyrių, ir jie būtų įtraukti į algalapius. Toks centras gali apmokėti finansų ir marketingo skyrių paslaugas, komerciniu pagrindu nuomoti iš pagrindinės bendrovės patalpas ir gamybos įrengimus.

Nepriklausomai nuo schemos tipo, reikia laikytis tam tikrų kriterijų.

Organizacijų struktūros kriterijai.

1.     Atitikimas strategijai. Organizacijų struktūra turi atitikti organizacijos strategiją, verslo planą, įvaizdį, pagrindinius tikslus, politiką ir etines direktyvas.

2.     Mažai lygių. Visos hierarchijos privalo turėti kuo mažiau lygių.

3.     Įsipareigojimai. Įsipareigojimai turi siekti kuo žemesnį lygį.

4.     Grįžtamasis ryšys. Pavienių darbuotojų ar grupių darbo rezultatai turi būti skelbiami.

5.     Įgaliojimai ir atsakomybė. Įgaliojimai ir atsakomybė turi beveik sutapti ir būti nedviprasmiški.

Persitvarkymo procesų modelis

1.     Vyriausiosios vadovavimo grupės principinis sprendimas. Vyriausieji vadybininkai nustato, ar galima persitvarkymu pakelti produktyvumą ir ar verta jį pradėti. Jie priima principinį sprendimą dėl persitvarkymo apimties, privalomas direktyvas ir sudaro grafiką.

2.     Informacijos rinkimas. Kiekvienas vyresnysis vadybininkas renka informaciją apie pagerinimo rezervus savo srityje, projektuoja įvaires galimybes.

3.     Pirminis proektas ir jo aptarimas vyriausioje vadovavimo grupėje. Vyresnysis vadybininkas parengia pirminį proektą svarstymui vyriausioje vadovavimo grupėje.

4.     Sutarimas vyriausioje vadovavimo grupėje. Vyresnysis vadybininkas toliau plėtoja detalų planą, pagrįstą pirminiu projektu, aptarimo išdavomis ir einamuoju pokalbiu su vyriausiaja vadovavimo grupe. Sutarimas turi būti pasiektas grupėje.

5.     Ekologinis įvertinimas. Vyriausieji vadybininkai per neoficialias diskusijas arba oficialius posėdžius surenka nuomones dėl persitvarkymo pasekmių. Visi tie, kuriems pranešta apie būsimą reorganizaciją, laikinai turi tylėti.

6.     Galutinė formuluotė ir informacija. Vyresnysis vadybininkas pateikia galutinio persitvarkymo plano būtinas pataisas. Reikia gauti vyriausiosios vadovybės pritarimą galutiniam planui. Organizacija informuojama glaustu ir apibendrintu pranešimu.

7.     Įgyvendinimas. Nauja organizacijos schema turi būti kuo greičiau įgyvendinta pagal firmos planą, su kuriuo visos suinteresuotos šalys yra iš anksto susipažinusios.

PrintFriendly

Older posts >>

Theme Design by devolux.nh2.me